Lietuvos bankas (LB) balandžio 30 d. Trišalei tarybai pristatė galimus minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo scenarijus 2027 metams. LB atstovė Saulė Skripkauskienė posėdyje pabrėžė, kad sprendžiant dėl MMA didinimo būtina rasti balansą tarp socialinės gerovės ir šalies ekonominio stabilumo.

Du pagrindiniai scenarijai

Atsižvelgdamas į prognozuojamą 6,1 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU) augimą, Lietuvos bankas siūlo dvi galimas kryptis:

• Nuosaikusis didinimas – MMA augtų 6,4 proc. (apie 73,6 Eur), pasiekiant 47,5 proc. MMA ir VDU santykį.
• Spartusis didinimas – MMA kiltų 12 proc. (apie 138,1 Eur), siekiant 50 proc. santykio, kuris numatytas ES rekomendacijose.

Darbdavių ir profesinių sąjungų pozicijos

Diskusijose ryškėja skirtingi socialinių partnerių požiūriai ne tik į MMA dydį, bet ir į jos apskaičiavimo principus.

Darbdavių atstovai akcentuoja, kad MMA augimas pastaraisiais metais buvo itin spartus – nuo 2020 iki 2026 m. ji padidėjo apie 80 proc. Jų vertinimu, būtina peržiūrėti skaičiavimo metodiką, kad atlyginimų augimas būtų labiau susietas su ekonominėmis realijomis.

Darbdavių siūlymai apima MMA skaičiavimą remiantis praėjusių metų VDU be premijų ir priedų, papildomai taikant tik einamųjų metų prognozuojamą augimą. Bet to, siūloma vietoje aukščiausių ES rodiklių siekimo pereiti prie bendro ES vidurkio (45–50 proc. MMA ir VDU santykio).

Tuo metu, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) laikosi principingos pozicijos. Organizacijos laikinoji vadovė Dalia Jakutavičė jau anksčiau yra įspėjusi, kad tokie pokyčiai gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių.

„Formulės pataisymai gali atrodyti kaip techninis patikslinimas, tačiau ekonominė jų reikšmė akivaizdi – MMA augimas sulėtėtų, silpnėtų ryšys su augančiais atlyginimais,“ – pabrėžė ji.

Pasak profesinių sąjungų, būtina:

• vadovautis ES direktyvos nuostatomis, orientuotomis bent į 50 proc. MMA ir VDU santykį;
• vengti sprendimų, kurie mažintų darbuotojų perkamąją galią.

Reikšmė skurdo ir atskirties mažnimui

Lietuvos banko ekonomistų teigimu, MMA didinimas yra vienas svarbiausių instrumentų mažinant darbo pajamų nelygybę.

„Sparčiai augant VDU ir nedidinant MMA, mažiausiai uždirbantiems taptų vis sunkiau įpirkti būtiniausias prekes“, – pažymėjo S. Skripkauskienė.

Pasak jos, MMA didinimas sukuria aktyvią paklausą regionuose, o tai turi teigiamų pasekmių regionų ekonominiam stabilumui. Bet to, LB duomenys rodo, jog MMA didinimas žalos ekonominiams bei infliacijos rodikliams nepadarė.

Visgi, pasak pranešėjos, jei darbo užmokesčio augimas ženkliai viršys darbo našumo didėjimą, gali nukentėti šalies konkurencingumas tarptautinėse rinkose.

Tai išlieka vienu pagrindinių iššūkių ieškant kompromiso tarp darbuotojų interesų, verslo galimybių ir bendros ekonominės raidos.

Nuo 2026 m. pradžios MMA Lietuvoje siekia 1 153 eurus ir sudaro apie 47,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio.