Kovo 27 d. LR Seime pristatyta Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2025 metų veiklos ataskaita. Ji parodė, kad gyventojų nepakantumas diskriminacijai didėja, o kartu ryškėja ir darbo teisių pažeidimų mastas.

Per praėjusius metus Tarnyba sulaukė 40 proc. daugiau skundų dėl diskriminacijos nei 2024 m. Per ketverius metus jų skaičius išaugo dvigubai. Iš viso fiksuota daugiau nei 2000 kreipimųsi, įskaitant konsultacijas.

Duomenys rodo, kad problemos dažniausiai kyla darbo santykiuose ir vartotojų srityje.

Pasak lygių galimybių kontrolierės Birutės Sabatauskaitės, darbuotojai vis dažniau kreipiasi dėl: nevienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio, diskriminacinių darbo skelbimų (nurodant amžių ar lytį), galimo seksualinio priekabiavimo darbovietėse.

Nors priekabiavimo paplitimas išlieka didelis, apie jį pranešama retai – tam įtakos turi nepakankamas darbdavių dėmesys prevencijai ir palaikymo trūkumas.

Ataskaita taip pat atskleidžia sistemines problemas kitose srityse. Daugiausia skundų gauta dėl diskriminacijos negalios pagrindu – 125. Dažniausi pažeidimai susiję su viešųjų paslaugų neprieinamumu, įskaitant nepritaikytas patalpas ar ribotas judėjimo galimybes.

Fiksuoti ir diskriminacijos atvejai dėl amžiaus bei lyties. Vyresni gyventojai dažnai susiduria su kliūtimis naudotis paslaugomis, o moterys – su priekabiavimu ir nepalankiu požiūriu darbo aplinkoje.

Iš 55 atliktų tyrimų net 34 atvejais nustatyti pažeidimai, o institucijoms ir politikos formuotojams pateiktos rekomendacijos apima ir darbo santykių sritį – siūloma griežčiau reguliuoti diskriminacinius darbo skelbimus bei stiprinti apsaugą nuo priekabiavimo.

Augantis skundų skaičius rodo ne tik didėjantį visuomenės sąmoningumą, bet ir tai, kad diskriminacija darbo rinkoje išlieka aktuali ir reikalauja sisteminių sprendimų.

Renginyje dalyvavo ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos Moterų centro atstovės Jurgita Gnižinskaitė (Lietuvos metalistų profesinių sąjungų susivienijimas) ir Božena Stankevič (Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija).

Anot dalyvių, ataskaitos duomenys patvirtina, kad darbo vietose vis dar trūksta realių saugiklių darbuotojams: kol darbdavių atsakomybė už diskriminaciją ir priekabiavimą išlieka silpnai užtikrinama, darbuotojai dažnai lieka vieni su šiomis problemomis.

Būtent todėl itin svarbus profesinių sąjungų vaidmuo – jos gina darbuotojus, padeda atpažinti pažeidimus, atstovauja ginčuose ir siekia, kad kolektyvinėse sutartyse būtų įtvirtintos aiškios apsaugos nuo diskriminacijos ir priekabiavimo priemonės.