Gruodžio 2–3 dienomis Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete (EESRK) įvyko paskutinė šių metų plenarinė sesija. Jos metu patvirtintas platus nuomonių paketas: nuo ES makroregioninių strategijų ir Vidaus rinkos strategijos iki žurnalistų darbo teisių, konkurencingumo fondo, regioninės plėtros iniciatyvų, kosmoso akto ar sunkiasvorių transporto priemonių CO₂ emisijų reguliavimo.

Profesinėms sąjungoms svarbus EESRK sprendimas – dėl Europos viešųjų pirkimų sistemos peržiūros (INT/1092), kurią parengė pranešėjas Philip von Brockdorff. Joje siūlomi esminiai pokyčiai, galintys sustiprinti darbuotojų teises visoje Europos Sąjungoje.

Viešieji pirkimai turi užtikrinti sąžiningas darbo sąlygas

EESRK aiškiai nurodo, kad viešieji pinigai negali būti naudojami įmonėms, kurios piktnaudžiauja darbuotojų teisėmis arba pažeidžia kolektyvines sutartis. Tai galioja ne tik pagrindiniams rangovams, bet ir subrangovų tinklui.

„Lietuvoje Viešųjų pirkimų įstatymas šiuo metu numato socialinės atsakomybės principus, tačiau dažniausiai jie suteikia galimybes, bet ne privalomos sąlygos. Tuo metu EESRK siūloma kryptis, jog ES viešųjų pirkimų sistema turi tapti įrankiu užtikrinti sąžiningas darbo sąlygas ir stiprinti kolektyvines derybas visoje Europoje”, – aiškina LPSK atstovė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete Jurga Subačiūtė-Žemaitienė.

Komiteto nuomonėje teigiama, kad kolektyvinė sutartis turi tapti privalomu reikalavimu viešųjų pirkimų dokumentuose. Tai reikštų, kad rangovai turėtų įrodyti, jog laikosi galiojančių kolektyvinių sutarčių, o jų nebuvimas galėtų būti pagrindas atmesti pasiūlymą.

Mažiausia kaina – nebe pagrindinis kriterijus

EESRK siūlo įtvirtinti principą, jog įmonės, kurios užtikrina stiprias darbo teises ir taiko kolektyvines sutartis, turėtų gauti konkurencinį pranašumą vertinant pirkimų pasiūlymus. Tokiu būdu būtų mažinamas socialinis dempingas, o sąžiningos įmonės neliktų nuošalyje dėl taikomų aukštesnių standartų.

Komitetas taip pat ragina atsisakyti praktikos, kai viešųjų pirkimų laimėtoją iš esmės nulemia mažiausia kaina. Vietoj to siūloma remtis kokybės, inovacijų, tvarumo ir darbo teisės kriterijais.

„EESRK priimta nuomonė dėl ES viešųjų pirkimų sistemos gali tapti reikšmingu lūžiu: nuo kainos orientuotos konkurencijos – prie socialiai atsakingos, darbuotojų teises stiprinančios viešųjų pinigų politikos. Jei šie principai būtų perkelti į ES teisės aktus, profesinių sąjungų vaidmuo ir kolektyvinių sutarčių galia ženkliai sustiprėtų”, – apibendrina J. Subačiūtė-Žemaitienė.

Foto: iš EESRK archyvų