Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC) parengė naują rezoliuciją dėl produktyvumo, kurioje akcentuojama tikroji Europos produktyvumo mažėjimo priežastis – nuolatinis investicijų stygius. Tai struktūrinė problema, susijusi su menku modernizavimu, silpna inovacijų ekosistema ir nepakankamomis viešųjų paslaugų bei pramonės atnaujinimo investicijomis.

Rezoliucijos projekte, kurį dar tvirtins ETUC vykdomasis komitetas, pabrėžiama, kad tvarus produktyvumo augimas įmanomas tik stiprinant visą ekonominę bazę, pradedant modernia pramonės politika ir technologijų diegimu ir baigiant kvalifikacijų kėlimu bei veiksmingomis viešosiomis paslaugomis.

Atlyginimai augo lėčiau nei darbuotojų sukurta vertė

ETUC savo pozicijoje ypač išskiria atlyginimų klausimą: teisingas atlygis yra ne tik socialinės apsaugos ar darbo santykių tema, bet ir pagrindinė produktyvumo prielaida. Geriau apmokami darbuotojai yra sveikesni, labiau įsitraukę ir motyvuoti, jie gali investuoti į savo kompetencijas, todėl įmonėse diegiamos pažangesnes technologijos ir atnaujinami procesai. Tai sukuria produktyvumo ciklą, kuriame geras darbo užmokestis tampa vienu iš svarbiausių ekonomikos konkurencingumo veiksnių.

Europoje atlyginimai ilgą laiką augo lėčiau nei darbuotojų sukurta vertė, tai lėmė ne tik socialinę nelygybę, bet ir sumažėjusį vidaus vartojimą, mažesnį inovacijų poreikį ir vangų investavimą.

ETUC pabrėžia, kad šis disbalansas turi būti išspręstas. Atlyginimų augimas privalo atspindėti darbuotojų indėlį, o ten, kur technologijos leidžia dirbti efektyviau, turėtų būti svarstomas ir darbo laiko trumpinimas išlaikant pajamas.

Rezoliucijoje kritiškai vertinamos politikos kryptys, kurios buvo siūlomos kaip produktyvumo sprendimai, tačiau realiai pablogino padėtį ir suformavo ydingą ciklą: darbo santykių liberalizavimas, darbuotojų teisių apsaugos mažinimas, didėjantis darbo krūvis paskatino perdegimo reiškinį ir pablogino darbuotojų sveikatą, o tai savo ruožtu neigiamai veikia produktyvumo rodiklius.

ETUC primena, kad produktyvumo negalima išspausti “pigia” darbo jėga, be to, tokia kryptis ilgainiui žlugdo ir ekonomiką, ir pasitikėjimą.

Produktyvumas turėtų atspindėti ir socialinį rezultatą

Dokumente daug dėmesio skiriama ir produktyvumo matavimo problemai. Dabartiniai rodikliai nepakankamai atspindi švietimo, sveikatos ir socialinių paslaugų sektorių vertę, o mokesčių vengimas bei pelno perkėlimas iškraipo realius rezultatus ir mažina viešųjų investicijų potencialą.

Tuo metu ETUC ragina modernizuoti produktyvumo sampratą taip, kad ji aprėptų ne tik ekonominį, bet ir socialinį rezultatą.

Siūlomas atsakas į iššūkius: didesnės viešosios ir privačios investicijos, stipresnės kolektyvinės derybos, aiškiai pagrįstas atlyginimų augimas, technologijomis grindžiama darbo laiko politika, reinvestavimo skatinimas ir ryžtinga kova su mokesčių vengimu.

Lietuvai ši rezoliucija itin aktuali. Vietinėse diskusijose produktyvumo tema dažnai sutelkiama į darbuotojų pastangas ir motyvaciją, nors tikrosios kliūtys kyla dėl nepakankamų investicijų į darbo organizavimo bei gamybos procesų modernizavimą bei atlyginimų politikos, neužtikrinančios teisingo atlygio už atliktą darbą.

„Žemo produktyvumo“ argumentas neretai tampa darbdavių derybiniu įrankiu, kuriuo siekiama stabdyti atlyginimų augimą ar riboti kolektyvinių susitarimų plėtrą.

ETUC pabrėžia, kad toks požiūris prieštarauja ekonominei logikai: būtent teisingai apmokami darbuotojai skatina inovacijas ir didesnę vertę. Kelias į aukštesnės pridėtinės vertės ekonomiką remiasi investicijomis, modernizacija, stipriomis profesinėmis sąjungomis ir pagarba darbuotojui, kaip vertės kūrėjui.

Pagal ETUC informaciją parengė Jonas Januškevičius