Spalio 17-oji – Tarptautinė kovos su skurdu diena – primena, kad skurdas yra ne tik materialinė, bet ir gili socialinės atskirties bei diskriminacijos problema. Lietuvoje viena pažeidžiamiausių grupių – vyresni nei 50 metų asmenys, kurie, likus vos keleriems metams iki pensijos, susiduria su didžiuliais iššūkiais darbo rinkoje, o tai gresia amžizmo (diskriminacijos dėl amžiaus) ir žemų pajamų spąstais.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, skurdo rizikos lygis Lietuvoje lenkia vidutinį Europos Sąjungos lygį ir 2024 m. siekė 21,5 proc., o tai reiškia, kad apie 620 tūkstančių gyventojų gyvena žemiau oraus pragyvenimo ribos.
Skurdo rizika ypač didelė tarp 50–64 metų amžiaus gyventojų – šioje grupėje skurdo ribą pasiekia beveik vienas iš penkių (18,6 proc.). Tai darbingo amžiaus gyventojų grupė, tačiau dalis jų dėl sveikatos problemų, diskriminacijos amžiaus pagrindu ar ribotų galimybių regionuose netenka stabilaus darbo ir tampa ekonomiškai neaktyvūs.
Kai dar gali dirbti, bet tampi nereikalingas
Tuo metu naujausia Užimtumo tarnybos statistika atskleidžia štai tokią neraminančią realybę:
- Darbo ieško daugiau nei 60 tūkst. vyresnių nei 50 m. asmenų.
- Šios amžiaus grupės atstovai sudaro beveik 39% visų registruotų bedarbių.
- Vidutinė nedarbo trukmė 50+ grupėje viršija 300 dienų – tai rodo, kaip sudėtinga jiems grįžti į darbo rinką.
Viena pagrindinių šių sunkumų priežastis – jau minėtas amžizmo reiškinys (angl. ageism).
Darbdaviai dažnai vadovaujasi stereotipais: vyresni darbuotojai neva yra „mažiau lankstūs“, nenorintys mokytis ar sunkiau adaptuojasi prie naujų technologijų. Šios išankstinės nuostatos užkerta kelią įsidarbinimui, o tie, kurie darbą randa, neretai įdarbinami pagal laikinas ar terminuotas sutartis, kurios mažina jų finansinį stabilumą ir socialinę apsaugą.
Šių gyventojų pajamos dėl sisteminių kliūčių mažėja dar iki pensijos, o sukauptas darbo stažas ne visuomet garantuoja saugią senatvę.
Situaciją dar labiau apsunkina lyčių nelygybė. Vyresnio amžiaus moterys yra itin pažeidžiamos – jos dažniau dirba ne visu etatu, gauna mažesnius atlyginimus, o dėl darbo pertraukų (vaikų ar artimųjų priežiūros) sukaupia mažesnį stažą. Todėl jų pensijos vidutiniškai 14 proc. mažesnės nei vyrų, o skurdo rizika – gerokai didesnė.
Profesinių sąjungų žinutė: palaikome įtraukias įsidarbinimo priemones
„Jei norime Lietuvoje kurti teisingesnę visuomenę, turime pradėti nuo paprasto principo – darbas turi garantuoti orų gyvenimą, o ne tapti skurdo spąstų priežastimi. Todėl palankiai vertiname įvairias priemones, kurios skatina vyresnių darbingo amžiaus asmenų įsidarbinimą: reikalingų įgūdžių įgijimą, perkvalifikavimą, mokymo galimybes. Taip pat turime ieškoti sprendimų, kaip vyresnio amžiaus darbuotojus išlaikyti kuo ilgiau darbingus užtikrinant, kad būtų tinkamai rūpinamasi jų sauga, fizine bei psichine sveikata“, – akcentuoja Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) laikinoji vadovė Dalia Jakutavičė.
Ji taip pat pažymi, kad siūlomas nedarbo socialinio draudimo išmokos termino ilginimas priešpensinio amžiaus žmonėms suteiktų jiems daugiau finansinio saugumo ieškant tinkamo darbo.
Siekiant užtikrinti orų gyvenimą šiai grupei, darbuotojų atstovai ragina:
- Stiprinti nediskriminavimo dėl amžiaus principo įgyvendinimą, tobulinant teisinės apsaugos priemones, o organizacijose skatinti gerąją praktiką – mentorystę, patirties dalijimąsi ir sąmoningumo didinimą.
- Plėsti aktyvias darbo rinkos priemones: gerinti kvalifikacijos kėlimo, mokymų ir skaitmeninių įgūdžių kursų prieinamumą vyresniems nei 50 metų asmenims.
- Skatinti lankstesnius darbo modelius: trumpesnis darbo laikas, nuotolinis darbas, darbo vietos, pritaikytos vyresnio amžiaus darbuotojų poreikiams.
- Keisti visuomenės nuostatas: viešai kalbėti apie amžių kaip vertę, o ne kliūtį darbo rinkoje.
Vyresnio amžiaus žmonių įtraukimas į darbo rinką, negatyvių stereotipų atsisakymas ir pakankamų socialinių garantijų užtikrinimas yra svarbūs elementai, padedantys mažinti skurdą ir socialinę atskirtį.