Europos Komisija svarsto galimybę Europos Sąjungos (ES) mastu įsteigti naują juridinę formą, taip vadinamąjį „28-ąjį režimą“ (angl. 28th Company Regime), skirtą inovatyvioms įmonėms. Tokį pasiūlymą iškėlė ir remia tiek buvęs Europos centrinio banko vadovas Mario Draghi, tiek Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Nors oficiali iniciatyva dar nėra paskelbta, iš viešų pareiškimų aiškėja, kad ši nauja forma apimtų įvairias teisines sritis, tarp jų ir darbo teisę.

Tai kelia rimtų susirūpinimų Europos profesinių sąjungų konfederacijai (ETUC): ji įspėja – naujas režimas gali tapti priemone apeiti nacionalinius įstatymus ir darbuotojų teises.

ETUC griežtai kritikuoja planus įtraukti darbo teisės nuostatas į šią naują teisinę struktūrą. Tokia integracija gali susilpninti esamas nacionalines garantijas, kolektyvines sutartis bei profesinių sąjungų galimybes ginti darbuotojus. Ypač neramina galimybė, kad įmonės galėtų pasinaudoti vadinamuoju „kilmės šalies principu“, kuris jau sukėlė skandalą prieš du dešimtmečius, kai buvo svarstoma vadinamoji Bolkesteino direktyva*.

Praktika rodo, kad net ir esamos europinės įmonių formos, tokios kaip Europos bendrovė (SE)**, dažnai tampa būdu išvengti darbuotojų dalyvavimo valdyme ar informavimo pareigų. Net 68 % registruotų SE bendrovių yra vadinamosios „popierinės“ – formaliai egzistuojančios, bet realios veiklos nevykdančios, kol neprireikia pasinaudoti jų teisine struktūra, siekiant išvengti nacionalinių įsipareigojimų darbuotojams.

ETUC ragina Komisiją pirmiausia spręsti jau esamas teisines spragas – peržiūrėti SE direktyvą, užtikrinti efektyvią priežiūrą, sustiprinti darbuotojų dalyvavimo mechanizmus bei užtikrinti, kad jokios naujos įmonių formos negalėtų būti naudojamos darbuotojų teisių apeidinėjimui.

Taip pat siūloma įsteigti centralizuotą Europos įmonių registrą ir suteikti Europos darbo institucijai (ELA) realius įgaliojimus stebėti ir bausti piktnaudžiavimus.

Pasak ETUC, tik įstatymai, kurie užtikrina stiprią socialinę partnerystę ir pagarba darbuotojams, gali kurti ilgalaikę ir tvarią verslo aplinką. Naujos iniciatyvos neturi tapti senų klaidų kartojimu.

*Pirminėje Bolkesteino direktyvos versijoje buvo numatytas „kilmės šalies principas“: pagal jį paslaugų teikėjas galėtų veikti kitoje šalyje pagal savo kilmės šalies taisykles (pvz., darbo ar socialinio draudimo). Kritikai teigė, kad tai skatintų socialinį dempingą – pigesnę darbo jėgą iš Rytų Europos šalių, kuri dirbtų prastesnėmis sąlygomis. Baimintasi, kad būtų silpninamos darbuotojų teisės, nes įmonės galėtų apeiti griežtesnius nacionalinius darbo įstatymus.

Visgi, galutiniame direktyvos variante „kilmės šalies principas“ buvo išbrauktas, pakeistas į „laisvą paslaugų judėjimą“ su daugiau išimčių. Aiškiai įtvirtinta, kad direktyva negali turėti įtakos darbo teisei, kolektyvinėms deryboms ar profesinių sąjungų teisei.

** SE (lot. Societas Europaea) – Europos bendrovė – tai specifinė akcinės bendrovės teisinė forma, leidžianti įmonėms veikti visoje Europos Sąjungoje (ir EEE šalyse) pagal vienodus ES teisės pagrindu nustatytus principus. Ši teisinė forma įvesta 2004 m., siekiant palengvinti tarpvalstybinę įmonių veiklą ir suteikti joms lankstesnę struktūrą bendroje rinkoje.

Parengta pagal etuc.org informaciją