Kai orumas laimi prieš milijonus
Kolegos JAV švenčia sunkiai iškovotą pergalę: teisėjas sustabdė Prezidento Donaldo Trumpo bandymus susidoroti su valstybės tarnautojų profesinėmis sąjungomis. Federalinis teisėjas paskelbė preliminarų draudimą, pripažinęs, kad D. Trumpo administracija, tikėtina, pažeidė įstatymus, atimdama beveik milijonui valstybės tarnautojų teisę į narystę profesinėse sąjungose.
2024 m. kovą Trumpas pasirašė vykdomąjį įsakymą, panaikinantį kolektyvinių derybų teises 950 000 darbuotojų. Jis rėmėsi „nacionalinio saugumo“ argumentu, tačiau profesinės sąjungos aiškiai įvardijo tikrąjį motyvą – kerštas už kritiką ir kovą už darbuotojų teises.
Visgi, teismas atsilaikė prieš politinį spaudimą ir apgynė konstitucines darbuotojų teises.
Kas laukia Europos chemijos pramonės?
Europos chemijos pramonė – ant išlikimo ribos, jei tik nebus imtasi reikalingų veiksmų, pažymi Europos profesinės sąjungos, atstovaujančios sektoriaus darbuotojams. Per pastaruosius dvejus metus prarasta 15 000 darbo vietų ir daugiau nei 11 mln. tonų gamybos pajėgumų. Be skubių veiksmų per 5 metus rizikuojame netekti dar 200 000 darbo vietų.
Liepos 8 d. Europos Komisija pristatys naują chemijos pramonės veiksmų planą. Ta proga profesinės sąjungos ragina investuoti į vietinę gamybą, užtikrinti teisingą pertvarką darbuotojams, kurti kokybiškas darbo vietas, sumažinti energijos kainas, suderinti saugumą, aplinką ir konkurencingumą.
Grįžta „vergės Izauros“ laikai?
Tūkstančiai žemės ūkio darbininkų gyvena varganuose lūšnynuose, dirbdami darbdaviams, gaunantiems ES žemės ūkio subsidijas – tuo įsitikino profesinių sąjungų ir Europos Parlamento atstovų delegacija, liepos 4 d. lankydamasi Borgomecanonę (Fodža, Apulija), didžiausiame lūšnynų miestelyje Italijoje. Jame migrantai darbuotojai neturi net prieigos prie tekančio vandens ir naudojasi bet kokiomis medžiagomis stogui virš galvos sukonstruoti.
Delegacija tiesiogiai iš darbininkų išgirdo apie darbo žemės ūkyje sunkumus, gyvenimą skurdžiomis sąlygomis po ilgų ir sunkių derliaus nuėmimo dienų kaitinant saulei. Su jais bendravo Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) generalinė sekretorė Esther Lynch, Europos maisto, žemės ūkio ir turizmo profesinių sąjungų federacijos (EFFAT) generalinis sekretorius Enrico Somaglia.
EFFAT siekia užtikrinti, kad svarstoma ES Bendra žemės ūkio politika reforma numatytų aukštesnius darbo standartus žemės ūkyje bei siekti direktyvos, kuria būtų ribojama subranga ir kovojama su išnaudojančia samdomų darbuotojų praktika.
MMA tendencijos
Minimalusis darbo užmokestis tapo vis dažnesniu vyriausybių taikomu politikos instrumentu, todėl jo lygis kilo sparčiau nei vidutinis ar medianinis atlyginimas, skelbia Europos statistikos agentūra (Eurostat). Šią tendenciją dar labiau paskatino Europos Sąjungos (ES) direktyva dėl tinkamo minimaliojo darbo užmokesčio. Valstybės narės turi pasirinkti vadinamąsias orientacines ribas, padedančias įvertinti minimalaus atlyginimo tinkamumą. Direktyvoje pateikiami pavyzdžiai – 60 % bruto medianos arba 50 % bruto vidutinio darbo užmokesčio.
Tačiau kita direktyvos numatyta tinkamumo dimensija – ar minimalus atlyginimas užtikrina tinkamą pragyvenimo lygį – praktiškai dar mažai taikoma. Tam reikia ne tik tinkamo atlyginimo, bet ir atsižvelgti į pragyvenimo kaštus, šeimos sudėtį, kitų šeimos narių pajamas, mokesčius bei socialinių išmokų sistemą.
Iki šiol iš ES šalių tik Slovėnija nustato minimalų atlyginimą, atsižvelgdama į vartojimo prekių ir paslaugų krepšelį.
„Taupymas žudo“ – ne tik šūkis, bet realybė
Daugiau nei milijonas gyvybių ES prarandama dėl išvengiamų sveikatos problemų, kurias būtų galima spręsti laiku suteikiant gydymą ar įgyvendinant veiksmingą prevenciją. Europa susiduria su rimtu sveikatos priežiūros darbuotojų trūkumu – pasak Ekonomikos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), trūksta apie 1,2 mln. gydytojų, slaugytojų ir akušerių.
Šią krizę gilina griežtos ES fiskalinės taisyklės, ribojančios investicijas į viešąsias paslaugas. Profesinės sąjungos reikalauja reformuoti šias taisykles ir įvesti teisingesnius mokesčius, kad būtų galima užtikrinti tinkamą sveikatos apsaugos finansavimą ir išgelbėti gyvybes.
Karštis – ne juokai
Birželio 28 d. Barselonoje mirė 51 metų darbuotoja, baigusi gatvių valytojos pamainą – ji tiesiog susmuko namuose, dėl karščio. Ji yra viena iš penkių žmonių, praradusių gyvybę dėl karščio bangos. Panašios tragedijos pastarosiomis vasaromis įvyko Italijoje, Prancūzijoje ir Graikijoje.
Europos profesinės sąjungos pasisako už Europos Sąjungos (ES) Karščio direktyvą (angl. Heat Directive), kuria būtų užtikrintas darbuotojų saugumas, nes dar ne visi darbdaviai noriai investuoja į darbuotojų saugą ir sveikatą karščių metu.
Foto: Vizitas didžiausiame Italijos lūšnyne, kur gyvena žemės ūkio darbininkai. 2025 m. liepos 4 d. | effat.org