Minimalusis darbo užmokestis tapo vis dažnesniu vyriausybių taikomu politikos instrumentu, todėl jo lygis kilo sparčiau nei vidutinis ar medianinis atlyginimas, skelbia Europos statistikos agentūra (Eurostat). Šią tendenciją dar labiau paskatino Europos Sąjungos (ES) direktyva dėl tinkamo minimaliojo darbo užmokesčio, kuri jau daro įtaką minimalaus atlyginimo nustatymo praktikai kai kuriose valstybėse narėse.

Regioniniai skirtumai

ES valstybėse narėse sumažėjo minimalaus atlyginimo (ir apskritai darbo užmokesčio) skirtumai, daugiausia dėl spartaus augimo Vidurio ir Rytų Europos šalyse.

Prieš 25 metus mėnesinis minimalus darbo užmokestis daugelyje Vidurio ir Rytų Europos šalių (tarp jų Rumunijoje, Bulgarijoje, Latvijoje, Estijoje, Slovakijoje) buvo mažesnis nei 100 eurų. Vengrijoje, Lietuvoje ar Čekijoje jis šiek tiek viršijo šią ribą, o Lenkijoje siekė apie 161 eurą.

Nuo to laiko šios šalys pasiekė nemažą augimą: šiuo metu minimalus atlyginimas Lenkijoje ir Lietuvoje jau lenkia Portugalijos ir Graikijos rodiklius (mūsų šalyje MMA šiuo metu yra 1038 EUR neatskaičius mokesčių).

Tačiau Eurostat skelbiami minimalios algos dydžiai yra nurodomi neatskaičius mokesčių: į ją įeina ir gyventojo mokami pajamų mokesčiai, ir socialinio draudimo įmokos – o šie mokesčiai kiekvienoje šalyje skiriasi. Tiesa, darbdavio mokamos socialinio draudimo įmokos nėra įskaičiuojamos.

Atkreiptinas dėmesys, jog ne visose valstybėse minimalios algos dydis įtvirtinamas įstatymu ar Vyriausybės nutarimu. Dalyje jų dėl minimumo sudaromos sutartys tarp profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse.

Lietuvos kontekstas

Lietuvoje, kitaip nei kitose valstybėse, laikoma, kad praktiškai visas įmokas moka darbuotojai. Dėl to „popierinės“ lietuvių algos yra didesnės nei kitose šalyse.

Palyginimui: Lietuvos darbuotojai moka gerokai daugiau mokesčių nuo MMA nei kaimyninėse šalyse: Lietuvoje – 25 %, Estijoje – 13 %, o Latvijoje – 16 %.

Tad gal MMA gaunančio darbuotojo Lietuvoje algalapyje atlyginimas atrodo didesnis, tačiau atskaičius mokesčius MMA (777 EUR) vos lenkia šalies santykinę skurdo rizikos ribą – 732 eurus.

Kaip atskleidžia Nacionalinio skurdo mažinimo tinklo parengta ataskaita „Skurdas ir socialinė atskirtis 2024”, apie 8 proc. visų Lietuvos dirbančių skursta, o net 14 proc. gyventojų pritrūksta lėšų maistui.

Rimtu signalu tampa didėjantis žmonių, negalinčių įsigyti pakankamai maisto, skaičius. Visa tai rodo būtinybę susitelkti ir stiprinti socialinės apsaugos sistemas bei imtis priemonių, nukreiptų į skurdo, nelygybės mažinimą.

Profesinių sąjungų nuomone, labai svarbu, kad politikai priimtų ryžtingus sprendimus ir peržiūrint mokesčių sistemą. Nors pirmas žingsnis mokesčių progresyvumo link žengtas šią vasarą priimant mokesčių pakeitimus, reikėtų drąsesnio proveržio progresyvumo linkme, taip pat labiau subalansuotos mokestinės naštos vidutines pajamas gaunantiems dirbantiesiems.

Be to, anot darbuotojų atstovų, problema yra ta, jog realus MMA ir vidutinės algos santykis niekada nesiekdavo dar 2017 m. Trišalėje Taryboje užsibrėžto tikslo – 50 proc., dažnai – net ir 45 proc., tad Lietuvai yra, kur stiebtis, siekiant gražiai atrodyti ne tik bendroje statistikoje, bet ir realiai keliant gyventojų pragyvenimo lygį.

Naujosios direktyvos poveikis

Augant minimaliojo darbo užmokesčio svarbai politikoje, jos įgyvendinimą dar labiau paskatino ES Direktyva dėl tinkamo minimalaus atlyginimo. Direktyva numato, kad šalyse, kuriose yra nustatytas minimalus darbo užmokestis, jis turi būti „adekvatus“.

Nors minimalų darbo užmokestį ir toliau nustato nacionalinės vyriausybės, direktyva sustiprina šį procesą, reikalaujant:

• reguliariai peržiūrėti atlyginimus,
• taikyti aiškius kriterijus jų nustatymui,
• konsultuotis su socialiniais partneriais.

Valstybės narės turi pasirinkti vadinamąsias orientacines ribas, padedančias įvertinti minimalaus atlyginimo tinkamumą. Direktyvoje pateikiami pavyzdžiai – 60 % bruto medianos arba 50 % bruto vidutinio darbo užmokesčio.

Pagal Eurostat, pastaraisiais metais (ypač 2025 m.) vis daugiau šalių, priimdamos sprendimus dėl minimalaus atlyginimo, rėmėsi šiomis ribomis. Dauguma jų taiko vidutinį (ne medianinį) darbo užmokestį ir renkasi 50 % ar panašią ribą. Net ir iki direktyvos priėmimo minimalūs atlyginimai daugelyje šalių augo sparčiau nei vidutiniai ar medianiniai atlyginimai, ir ši tendencija greičiausiai tęsis, nes dar ne visos valstybės pasiekė tikslinius santykinius lygius.

Nepakankamas dėmesys pragyvenimo lygiui

Šios nuostatos prisideda prie didesnio atlyginimų teisingumo – minimalus atlyginimas tampa labiau proporcingas visos dirbančiosios visuomenės atlyginimams.

Tačiau kita direktyvos numatyta tinkamumo dimensija – ar minimalus atlyginimas užtikrina tinkamą pragyvenimo lygį – praktiškai dar mažai taikoma. Tam reikia ne tik tinkamo atlyginimo, bet ir atsižvelgti į pragyvenimo kaštus, šeimos sudėtį, kitų šeimos narių pajamas, mokesčius bei socialinių išmokų sistemą.

Iki šiol iš ES šalių tik Slovėnija nustato minimalų atlyginimą, atsižvelgdama į vartojimo prekių ir paslaugų krepšelį. Rumunija priėmė panašų modelį, tačiau dar nepradėjo jo taikyti.

Direktyvos įgyvendinimas ir tolesni žingsniai

Nors direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę terminas jau pasibaigęs, kai kurios valstybės narės dar nėra visiškai ją įgyvendinusios. Kur pakeitimai įvyko, jie dažniausiai buvo nedideli – direktyvos nuostatos dažnai tiesiog įtrauktos į esamus teisės aktus, nekeičiant jų esmės.

Labai svarbu stebėti pokyčių poveikį praktikoje. Pavyzdžiui, kai valstybės pasieks orientacines ribas, ar atlyginimų augimas taps nuosaikesnis ir bus pririštas prie vidutinio/medianinio darbo užmokesčio, kad santykis išliktų? O gal pačios orientacinės ribos bus pakeltos?

Be to, laukiama svarbios Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nutartis dėl pačios direktyvos teisėtumo. Danija prašo jos visiško arba dalinio panaikinimo. Sprendimas, kuris turėtų būti paskelbtas 2025 m., gali turėti reikšmingą poveikį visai ES minimalaus darbo užmokesčio politikai, ypač dabartiniame kontekste, kai vis daugiau dėmesio skiriama konkurencingumui.

 

Straipsnyje naudota eurofound.europa.eu, socmin.lrv.lt, smtinklas.lt informacija