Lietuvos trišalėje taryboje

Spalio 22 d. įvyko eilinis Lietuvos trišalės tarybos posėdis. Pirmu klausimu pritarta Darbo santykių komisijos prie Lietuvos respublikos trišalės tarybos išvadai dėl Seimo narės Morganos Danielės pateikto Darbo kodekso pakeitimo, kuriuo siūloma mamadienius ir tėvadienius suteikti tėvams, auginantiems vaikus iki 16 metų (dabar – iki 12 m.). Komisija fiksavo skirtingas nuomones: darbdavių organizacijų ir Vyriausybės atstovai nepritaria įstatymo projektui, profesinių sąjungų, išskyrus Respublikinę jungtinę profesinę sąjungą, atstovai pritaria. Respublikinė jungtinė profesinė sąjunga siūlo palikti dėl to tartis kolektyvinėse sutartyse.

Vėliau Seimo narė Aušrinė Norkienė pristatė dar vieną Darbo kodekso pakeitimo projektą, kuriuo siūloma  kasmetines apmokamas atostogas pailginti nuo 20 iki 22 darbo dienų. Profesinės sąjungos palaikė siūlymą. LPSK pirmininkė Inga Ruginienė tikino, jog daugelyje Europos šalių darbuotojai turi ilgesnes atostogas nei Lietuvoje – 24 arba 26 dienas.  Be to, anot jos, turėdami daugiau laisvadienių žmonės daugiau išleistų paslaugoms, pavyzdžiui, restoranuose ar pramogų vietose ir taip skatintų ekonomiką.

Darbdavių atstovai pasiūlymą supeikė – esą reikia žiūrėti kompleksiškai, ir taip daug šventinių dienų yra Lietuvoje, dabar – ne laikas, ir jam nepritarė. Vyriausybės pusė nepritarė projektui, nes įstatymu priėmus tokią normą esą tai neskatintų socialinės partnerystės, nes profsąjungos neturėtų dėl ko derėtis kolektyvinėse sutartyse.

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) kancleris Šarūnas Orlavičius pristatė darbo ginčų komisijų (DGK) priimtų sprendimų ir teismų sprendimų apžvalgą už 2024 metų I pusmetį. Tendencijos, anot jo, iš esmės nesikeičia: sulaukta 28 proc. daugiau prašymų, 96 proc. besikreipiančiųjų į DGK yra darbuotojai; didžioji dalis (apie pusę) prašymų sulaukiama iš labai mažų (iki 10 darbuotojų), gana daug – iš mažų įmonių (iki 50 darbuotojų); pagal sektorius tradiciškai pirmauja transporto ir saugojimo, po to – statybos sektorius; 70-80 proc. visų prašymų susiję su darbuotojams neišmokėtais pinigais. Kancleris pastebėjo, kad vis dažniau kreipiamasi dėl psichologinio smurto, nors tokių prašymų vis tiek nėra labai daug.

Š. Orlavičiaus teigimu, statistika rodo, jog lyginant su 2023 m. I pusmečiu daugiau nei dvigubai išaugo užsieniečių prašymų, iš kurių absoliuti dauguma yra Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai, toliau rikiuojasi Uzbekistano, Tadžikistano, Kirgizijos, Kazachstano piliečiai. Jis pažymėjo, jog VDI stebi išaugusį rusakalbių darbuotojų poreikį konsultacijoms.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Domantas Katelė diskusijai pristatė nedarbo socialinio draudimo išmokų 2024 m. statistikos apžvalgą. Jo teigimu, ši draudimo rūšis šiuo metu yra vienintelė „yra minuse“.

Tai susiję su tuo, kad yra išaugęs registruotų bedarbių skaičius. Lyginant šių ir praeitų metų liepos mėnesio duomenimis nedarbo išmokų gavėjų yra padaugėję 7 proc. (+5 300 žmonių). Anot viceministro, nerimą kelia tai, kad nedarbo išmokos gavėjų daugėja tarp jaunimo (iki 30 m.): jų per metus išaugo 0,9 proc. (+1500 žmonių).

Pristatyta ir statistika apie nedarbo išmokos vidutinę trukmę ir dydį pagal amžiaus grupes bei gavėjų skaičių pagal išmokos dydį.

Taip pat SADM padarė pakartotinių nedarbo išmokos gavėjų analizę:

Po pristatymo viceministras socialinius partnerius pakvietė diskusijai: ar reikalingi pokyčiai, jei taip, kokie jie turėtų būti.

Darbdavių atstovai įžiūrėjo problemų, mano, kad  modelis yra ydingas, kad darbuotojai kartais piktnaudžiauja sistema. Profesinių sąjungų šalis teigė, jog sunku įsivaizduoti, kad darbuotojai savo noru kaitaliotų darbus, o jeigu esama piktnaudžiavimų, juos reikia užkardyti. „Nedarbo išmoka – draudimo forma, kai turi pagalbą sudėtingu laikotarpiu, jos jokiu būdu negalima atimti ar riboti. Dėl minuso – tai priklauso nuo laikotarpio specifikos, pastaruoju metu dėl sunkumų tam tikruose sektoriuose buvo grupinių atleidimų, o yra laikotarpiu, kai bus ir pliusas“, – sakė Inga Ruginienė. Ji siūlė geriau didesnį dėmesį nukreipti į ilgalaikius bedarbius, galimą šešėlį.

SADM įsipareigojo detaliau paanalizuoti esamą situaciją.

Kadangi Inga Ruginienė yra išrinkta į Seimą ir profesinėms sąjungoms ji daugiau neatstovaus, ji padėkojo už bendrą darbą.  „Trišalę tarybą matau kaip labai svarbų įrankį, ir vyriausybė turėtų dar stipriau ja remtis ir į jos darbotvarkę atnešti reikšmingesnių klausimų“, – atsisveikindama sakė ji.

Kitas trišalės tarybos posėdis – lapkričio 19 d.

Pažeidžiamos Jūsų teisės darbe? Praneškite apie tai mums!