Tęsiantis „Tesla“ darbuotojų streikui Švedijoje, įmonė randa naujų būdų vengti kolektyvinių derybų

Švedijoje tęsiasi „Tesla“ darbuotojų streikas (apie tai anksčiau rašėme čia). Tai – šalies rekordus mušantis, pokarinėje Švedijoje ilgiausiai trunkantis streikas. Pastaruoju metu streiko aplinkybės kiek pasikeitė –  buvo atidarytas naujas „frontas“. „Tesla“ mėgina ir toliau vengti dialogo su savo darbuotojais, šįkart pasitelkdama komandiruotus darbuotojus iš kitų Europos šalių, kurie tapo vadinamaisiais „streiklaužiais“.

2023 m. „Tesla“ turėjo beveik 128 000 darbuotojų visame pasaulyje. Įmonė yra pagarsėjusi savo anti-profsąjungine politika, o Jungtinėse Amerikos Valstijose, kuriose yra didžioji dalis gamyklų, vadovybė sėkmingai palaužė visus darbuotojų bandymus burtis į profsąjungas ir pasirašyti kolektyvines sutartis.

Tuo tarpu Švedijoje, šalyje, kurios socialinis modelis stipriai paremtas profesinių sąjungų ir darbdavių bendradarbiavimu, metalo apdirbimo darbuotojų profesinė sąjunga „IF Metall“ dar 2019 m. pradėjo organizuoti darbuotuojus „Tesla“ cechuose. Bendrovė kategoriškai atsisakė pasirašyti kolektyvinę sutartį ir po ilgų, bet bevaisių derybų, trukusių penkerius metus, „IF Metall“ nariai pasirinko paskutinį savo turimą įrankį ir paskelbė streiką.

Iš vienos pusės, tai buvo streikas dėl darbuotojų dalyvavimo nustatant darbo užmokestį ir darbo sąlygas, tačiau iš kitos pusės, dėl kur kas daugiau – dėl Šiaurės šalių socialinio modelio apgynimo nuo amerikietiško kapitalo įmonės, nesutinkančios prisitaikyti prie švediškų darbo santykių tradicijos bei kategoriškai nusistačiusios prieš profesines sąjungas. Svarbus aspektas yra tai, jog spaudimą Teslai prisitaikyti prie Švedijos modelio daro ne tik profesinės sąjungos, bet ir darbdaviai. Išlaidų mažinimas atsisakant derėtis dėl kolektyvinių sutarčių čia yra laikomas nesąžiningu konkuravimu, kenkiančiu tiek darbuotojams, tiek darbdaviams. Vienam žaidėjui atsisakant laikytis visiems bendrų taisyklių, atsiranda grėsmė, jog darbo užmokestis ir darbo sąlygos blogės ir kitose įmonėse, o ilgainiui tai kenkia ir iškreipia patį Švedijos vidaus rinkos modelį.

Streikas prasidėjo praėjusių metų spalį. Prie streiko pamažu pradėjo jungtis ir pašto darbuotojai, dažytojai, elektrikai ir uostų darbuotojai, kurie atsisakė atlikti su Tesla susijusius darbus. Neilgai trukus jis įgavo tarptautinį mastą ir peržengė Švedijos ribas – solidarumą parodė ir kitos Šiaurės šalių profesinės sąjungos. Danijos profesinė sąjunga „3F Transport“ neleido uosto darbuotojams iškrauti „Tesla“ automobilių, vykstančių į Švediją per Danijai priklausantį tiltą. Suomijos ir Norvegijos transporto darbuotojų profesinės sąjungos paskelbė, kad blokuos Teslos krovinių gabenimą, jei nebus pasiektas susitarimas.

Nuo vasario mėnesio „Tesla“, naudodamasi Europos Sąjungos komandiruojamų darbuotojų taisyklėmis, įdarbino darbuotojus iš Belgijos, Danijos, Suomijos, Prancūzijos, Airijos, Italijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Norvegijos, Portugalijos, Šveicarijos ir Prancūzijos. Tai leidžia įmonei užtikrinti, jog darbai šioje gamykloje nenutrūktų ir streikuojantys darbuotojai turėtų mažesnę galią daryti įmonei spaudimą. Naudojantis komandiruojamų darbuotojų metodu (Europoje labiausiai paplitusiu statybų sektoriuje), ne tik stabdomas socialinis dialogas, bet ir iškyla socialinio dempingo problema – stabdomas atlyginimų kilimas ir darbo sąlygų gerėjimas.

„Tesla“ ir toliau tvirtai laikosi savo tikslo likti įmone be profsąjungų, o tai reiškia ir absoliutų Švedijos socialinio modelio atmetimą. Įmonė galėjo prisijungti prie Švedijos transporto įmonių konfederacijos ir pasirašyti sektorinę kolektyvinę sutartį, tačiau nusprendė to nedaryti. Toks požiūris yra neetiškas ir nesąžiningas ypač atsižvelgiant į tai, jog „Tesla“ naudojasi ir pelnosi iš Švedijos valstybės paskatų savo piliečiams pereiti prie mažiau taršių, elektra varomų automobilių.

Europos Komisija ir jos perrinkta pirmininkė Ursula von der Leyen privalo užtikrinti, kad komandiruoti darbuotojai nebūtų pasitelkiami siekiant palaužti streikuojančius darbuotojus, taip pažeidžiant jų teisę į kolektyvines derybas. Be to, „žaliosios“ investicijos turėtų būti sustabdytos toms įmonėms, kurios piktavališkai atsisako bendradarbiauti su darbuotojų atstovais ir pasirašyti kolektyvinius susitarimus.


Šaltinis: Darragh Golden, „The Tesla dispute: a new frontier?“, Social Europe

Pažeidžiamos Jūsų teisės darbe? Praneškite apie tai mums!