Liepos 4-5 d. Tbilisyje, Sakartvele, vyko ITUC PERC (Tarptautinės profesinių sąjungų konfederacijos, Paneuropos regiono tarybos) vasaros mokykla, kurios tema –  „Naujos darbo realijos Paneuropos regione“. Penkiasdešimt profesinių sąjungų lyderių ir aktyvistų iš įvairių Europos ir Centrinės Azijos šalių aktyviai dalyvavo mokyklos darbe, diskutavo apie naujas darbo formas, įskaitant ir skaitmenines platformas, jose dirbančių darbuotojų apsaugos, atstovavimo ir organizavimosi galimybes, pasiekimus ir iššūkius reguliuojant platformų ekonomiką tarptautiniu, Europos ir nacionaliniu lygmenimis.

PERC vasaros mokyklos tikslas – dalijantis įžvalgomis apie problemas regioniniu mastu, prisidėti prie bendro ITUC standartų nustatymo, o galiausiai – prie tarptautinės normų, reglamentuojančių darbą platformose, kūrimo. Kaip žinoma, šiais metais Europos Sąjunga jau priėmė platforminio darbo dirketyvą, be to, diskusijos jau prasidėjo ir dėl galimybės priimti naują Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvenciją, kuri galiotų kur kas plačiau, nei tik ES.

Susitikime TDO ekspertas Michael Watt pristatė bazinę informaciją apie platformų ekonomikos ypatumus. Įdomu tai, jog platformos ir patys darbuotojai nuolat kartoja, jog jiems itin svarbus platforminio darbo suteikiamas darbo laiko lankstumas, leidžiantis darbuotojams patiems kontroliuoti savo darbo valandas ir derinti jas su savo poreikiais, neva toks darbo būdas padeda kurti balansą tarp darbo ir asmeninio gyvenimo. Tačiau apklausus darbuotojus paaiškėjo, jog šio stabilumo jiems reikia ne dėl siekio gyventi pilnavertiškesnį asmeninį gyvenimą, o dėl to, jog darbą platformose būtų galima suderinti su kitais darbais, be kurių jie negalėtų pragyventi. Taip pat statistika rodo, jog vidutinis platformų darbuotojas uždirba mažiau nei vidutinį tos šalies atlyginimą.

Susitikime nuskambėjo teiginys, jog turime pripažinti, jog platformų darbuotojai taip pat yra darbuotojai. Nors ir įdarbinti netiesiogiai, o per tarpininkus, jie vis tiek turi teisę į tam tikrus oraus darbo standartus. Viena pamatinių TDO nuostatų teigia, jog žmogaus darbas nėra prekė. Tai reiškia, jog žmonės negali būti traktuojami kaip negyvos prekės, kapitalas ar išteklius, todėl siekiant ir toliau vadovautis šia nuostata, platformų darbuotojai privalo turėti geresnę jų teisių apsaugą.

Dabar tarp darbuotojų ir platformų pasirašomos sutartys yra nesąžiningos ir nesubalansuotos – jose platforma vienašališkai nustato tik jai pačiai palankias nuostatas, dėl kurių darbuotojas neturi teisės derėtis. Vienas tokių nuostatų pavyzdys – jog darbo ginčai nagrinėjami tos šalies, kurioje registruota platforma, teisme, tos šalies valstybine kalba. Tokiu atveju darbuotojas, kuris dirba, pavyzdžiui, Lietuvoje, faktiškai lieka be galimybės apginti savo teises, kadangi bylinėjimosi procesas, vykstantis Londone ar kitame pasaulio didmiestyje, kainuos darbuotojui daugiau, nei atsipirks, ir yra paprasčiausiai neapsimokantis.

Be teisės į darbo ginčų sprendimą, platformų darbuotojai taip pat susiduria su eile kitų problemų: pajamų ir darbo laiko nestabilumas, nesaugumas, nesocialios (vėlyvos) darbo valandos, darbų saugos standartų nebuvimas, vienašališkas sprendimų priėmimas iš platformos pusės, įvairios sankcijos ar net atjungimas nuo programėlės be pagrįstos priežasties.

Dar viena daug nežinomybės įnešusi naujovė – algoritminis valdymas. Platformų darbuotojams užduotys yra paskiriamos remiantis būtent jais, o kaip tiksliai veikia šie algoritmai ir kuo remiantis yra priimami sprendimai – platformos neatskleidžia. Aišku yra tai, jog jie remiasi užduočių atlikimo greičiu ir darbuotojo produktyvumu, taigi, norėdamas gauti daugiau užsakymų ir uždirbti daugiau, darbuotojas privalo skubėti, rizikuodamas tiek savo, tiek aplinkinių sveikata ar net gyvybe. Be to, algoritmai taip pat yra linkę diskriminuoti. Pavyzdžiui, Lotynų Amerikoje atliktas tyrimas parodė, jog moterys programėlėse dažniau vertinamos kaip mažiau „produktyvios“ – taip nutinka todėl, jog mieste nesant pakankamai viešųjų tualetų, moterims, dažniau nei vyrams, tenka pasiimti pertraukas ir grįžti namo. To pasekoje, algoritmas mato moteris kaip prastesnes ir ne tokias uolias darbuotojas, todėl skiria joms mažiau užsakymų, taip sumažinant moterų galimybę užsidirbti daugiau.

Susitikime taip pat buvo apsikeista patirtimis, kaip profesinėms sąjungoms savo šalyse sekasi burti platformų darbuotojus ir dirbančius savarankiškai į profesines sąjungas ir juos atstovauti. Štai Belgijos profsąjungų konfederacijoje yra įkurtas padalinys pavadinimu „Dirbančių savarankiškai susivienijimas“ (angl. United Freelancers). Tačiau profsąjunga laikosi tokios nuostatos, jog negalima skirstyti samdomų ir individualiai dirbančių darbuotojų, todėl nekuria atskiros jų profsąjungos. Buvo pateiktas pavyzdys, kai vienoje žiniasklaidos priemonėje, turinčioje kolektyvinę sutartį, dalis darbuotojų dirba pagal darbo sutartis, o dalis individualiai – profsąjunga mano, jog visiems jiems yra racionaliau jungtis į vieną organizaciją ir turėti vieną bendrą, o ne dvi skirtingas kolektyvines sutartis, kadangi taip galima išsiderėti dėl geresnių sąlygų.

Šalių atstovai taip pat pristatė gerąsias patirtis, kaip pavyksta organizuoti platformų darbuotojus – pavyzdžiui, Lenkijoje profesinė sąjunga suorganizavo akciją, kurios metu per vieną iš maisto pristatymo programėlių padarė labai daug užsakymų. Tokiu būdu į vieną vietą susirinko daug kurjerių, o profsąjungos atstovai turėjo progą su jais pasikalbėti ir pristatyti jungimosi į profsąjungą naudas. Taip pat buvo dalinamasi ir iškylančiais sunkumais, pavyzdžiui, siekiant surengti platformų darbuotojų streiką. Vienas iš renginio dalyvių dalijosi patirtimi, kaip vos pradėjus streikuoti, platforma išsiuntinėjo kurjeriams pranešimus apie laikinai padidintą tarifą, tokiu būdu lengvai sužlugdydama streiką.

ETUC patarėja Lucie Susova pristatė naująją ES direktyvą dėl darbo platformose, kuri yra svarbus žingsnis siekiant užtikrinti pagrindines darbo teises ir platformų darbuotojų lygybę. Ji paaiškino pagrindinius direktyvos elementus, kurie galėtų tapti atskaitos tašku ir pasauliniu lygmeniu: įdarbinimo prezumpcijos sąvoka, algoritmų skaidrumas, siekiant užkirsti kelią diskriminacijai, platformų darbuotojų teisė į kolektyvines derybas, duomenų tvarkymo apribojimai. Šiuo metu ES direktyvos įgyvendinimui svarbiausia yra jos perkėlimas į nacionalinę teisę, todėl ETUC toliau imsis koordinuoti valstybių narių profesinių sąjungų keitimąsi patirtimi.

Taigi, PERC vasaros mokykla inicijavo regioninį indėlį į ITUC darbą, susijusį su standartų kūrimu. Ji paragino parengti TDO konvenciją (su rekomendacija), kuri apimtų: neteisingą darbo santykių klasifikavimą; darbo užmokestį ir tarifus bei apmokėjimą už viršvalandžius; darbo laiko valdymą, darbų saugą ir darbo inspekciją; smurtą darbe, socialinę apsaugą ir įmokų mokėjimą, ligos ir kasmetines atostogas; kolektyvinio atstovavimo, derybų ir jungimosi į profesines sąjungas garantijas; duomenų apsaugą ir prieigą prie informacijos, klientų ir trečiųjų šalių reitingavimą ir vertinimą; algoritmų valdymą, priežiūrą ir stebėseną, drausmę, sankcijas, darbo santykių nutraukimą; galimybę kreiptis į teismą; mokymąsi visą gyvenimą.

Mokyklos indėlis bus toliau svarstomas spalio mėn. vyksiančiame PERC vykdomojo komiteto posėdyje, siekiant įforminti regioninį indėlį į ITUC vadovaujamą koordinavimą.