Birželio 18 d. įvykusiame Lietuvos trišalės tarybos posėdyje svarstytas tik vienas klausimas – minimalios mėnesio algos (MMA) nustatymas 2025-iems metams.

Pagal Trišalės tarybos nustatytą formulę paskaičiavęs Lietuvos bankas dar anksčiau buvo informavęs, jog MMA Lietuvoje galėtų būti keliama beveik 16 proc. iki 1070 eurų prieš mokesčius.

Vis dėlto, Lietuvos bankas vėliau, neva atsižvelgdamas į ekonominę situaciją, pasiūlė 2025 metais minimalią algą didinti 10 proc. iki 1016 eurų, o 2026 metais – dar 10,5 proc. iki 1123 eurų.

Profesinės sąjungos laikėsi pozicijos, jog darbuotojų pusė yra padariusi nuolaidų pernai, kai MMA buvo didinta mažiau nei rodė formulė. Be to, ir ankstesniais metais realus MMA ir vidutinės algos santykis niekada nesiekdavo užsibrėžto tikslo – 50 proc., dažnai – net ir 45 proc. Todėl, jų nuomone, MMA kitais metais turi kilti iki 1070 eurų.

Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė akcentavo, kad MMA kėlimo klausimas yra ypač svarbus ne tik dėl gaunančiųjų mažiausias pajamas, bet ir dėl vidurinės klasės: „MMA kėlimas išstumia ir kitus atlyginimus. Mūsų, kaip profesinių sąjungų tikslas, pasirūpinti visais darbuotojais, ne tik MMA gavėjais“.

„1070 eurų yra objektyvus ir visiškai tinkamas pagal dabartinę ekonominę padėtį rezultatas“, – sakė I. Ruginienė. Anot jos, pagal minimalios algos dydį Lietuvą lenkia Lenkija ir Estija, mums nusileidžia tik Latvija.

Dauguma darbdavių atstovų palaikė nuosaikesnį MMA kėlimą – iki 1016 eurų, kai kurie ir siūlė ir dar mažesnį – iki 962 eurų. Maitinimo sektoriaus darbdavių atstovė Evalda Šiškauskienė MMA didinimą, ypač kai šiam sektoriui  buvo panaikinta pridėtinės vertės mokesčio lengvata, vadino genocidu ir teigė, jog dalis įmonių jau traukiasi į šešėlį ir tokių esą bus dar daugiau.

I.Ruginienė į tai sureagavo kritika, jog grasinimas šešėliu, jei tik pakils verslui išlaidos, neturėtų būti norma. Be to, pasak jos, investicijos į darbuotojus didina darbo našumą. Būtent šį rodiklį verslo atstovai nuolat ragina įtraukti į MMA nustatymo formulę.

LPSK vadovė taip pat stebėjosi, kad vidinėje rinkoje veikiantys verslai taip priešinasi MMA kėlimui, juk didesnės žmonių pajamos reiškia daugiau pajamų vietos verslininkams.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas pasidžiaugė, kad jau nėra diskusijų ar kelti MMA ar ne, abi pusės sutaria, kad MMA didinti reikia. Nesutariama tik dėl to, koks tai turėtų būti dydis. Jo teigimu, Vyriausybė laukė bendro darbdavių ir profesinių sąjungų sprendimo, o kadangi jo nėra, dėl MMA vyriausybė spręs įvertinusi naujausias ekonomines prognozes.