Moterų solidarumo diena nepraranda savo aktualumo

Kovo 8-oji – Tarptautinė moterų solidarumo diena Vilniuje paminėta renginiu Vilniaus Rotušės aikštėje „Mano kūnas teisus!“. Pirmoje dalyje feministinė aktyvistinė grupė „Spokšok“ (vadovė – Gilija Žukauskienė) pagal specialiai tam sukurtą dainą pristatė šokį-perofrmansą. Juo kviesta švęsti pagarbą moterų orumui ir laisvei bei solidarizuotis su savo ir visų moterų kūnais, nes moterims visais laikais buvo primetinėjamai „atrodymo“ standartai, įvairios kūno dalys ir formos vertinančių žvilgsnių ir kritikos susilaukia nuolat.

Vėliau buvo sakomos kalbos, apie dirbančių moterų diskriminaciją kalbėjo ir LPSK pirmininkė Inga Ruginienė.

Ji Kovo 8-osios išvakarėse savo fesibuko paskyroje pasidalino tokiu įrašu:

„Vis dar norma darbo pokalbiuose moterų klausti, kiek jums metų, ar turite vaikų, o ką darysite, jeigu vaikas sirgs: „Nei tėvelis, nei seneliai negalės prižiūrėti? Labai gaila, nors jūsų kvalifikacija mums labai tiktų“…

Vis dar norma net ir viešai pasiūlyti jaunai moteriai užsiimti grožio paslaugomis, nes politikoje ar rimtame versle ji juk negali nieko išmanyti: „Va, graži mergina, galėtų susikurti kokį grožio saloną ir gražiai gyventi“.

Vis dar norma laidyti replikas „pati kalta“, jei pasiskundžiama priekabiavimu ar net išprievartavimu: „Mažiau lakt ir raitytis reikia, ir nieko nebus“.

Sąrašas gali būti tęsiamas be galo ir, deja, bėgant metams jis nelabai keičiasi. Spaudžiama normų, stereotipų, standartų, kokia moteris turi būti, ką mėgti, kaip atrodyti ir ką daryti, ji jau ir pati nežino, kaip ji jaučiasi, kas ją džiugina, kokia kryptimi ji  pati norėtų tobulėti. Vietoj to formuojasi įvairios baimės, depresijos, auga nepasitikėjimas savimi.

Moterys  vis dar diskriminuojamos įvairiomis formomis ir įvairias lygmenimis. Ypač tai juntama darbo rinkoje: tai tu – per jauna, tai – per nėščia, tai turi per daug vaikų ar jie per maži, tai esi per mažai kvalifikuota po vaiko priežiūros atostogų, po to tu jau tiesiog per sena… O jeigu dar turi negalią, esi ne tos odos spalvos ar seksualinės orientacijos, tai diskriminacija dvigubinasi.

O juk kalbant grynai ekonominiais terminais – moterys aprūpina ekonomiką naujais darbuotojais. Ką jos gauna į tai mainais? Tik nuostolius: nepriteklius, pervargimą ir išsekimą. Pirmiausia, lyginat su vyrais moterų atlyginimai yra mažesni. To priežasčių yra daugiau, tačiau viena jų – dėl nėštumo, gimdymo ir vaiko auginimo atostogų kuriam laikui jos iškrenta iš darbo rinkos. Antra, dėl mažesnių algų būna mažesnės ir moterų pensijos. Trečia, labai išauga moterų darbo krūviai, nes moterys dirba daugiau neapmokamo darbo valandų: prižiūri namiškius, atlieka namų ruošos darbus ir pan.

Ką daryt?

Investuoti į moteris!

Užtikrinti, kad už moteris per nėštumo, gimdymo ir vaiko auginimo atostogas valstybė mokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokas tam, kad ateityje nesumažėtų moterų pensija. Taip pat būtina lyčių aspektą integruoti į visas politikos sritis (lyčių kvotos, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros užtikrinimo priemonės, etc.); integruoti lyčių lygybės nuostatų ugdymą švietimo institucijose; ir galų gale – ratifikuoti Stambulo konvenciją, kad kova su smurtu neliktų tik pačių moterų reikalas.

Tai tik nedidelė dalis priemonių, bet pradžiai užteks.“

Aušros Volungės Griškonytės nuotr.

Pažeidžiamos Jūsų teisės darbe? Praneškite apie tai mums!