Rugsėjo 5 d. įvyko Lietuvos trišalės tarybos posėdis. Pirmuoju klausimu socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas pristatė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pasiūlymus kovai su nelegaliu darbu. SADM yra parengusi Užimtumo įstatymo patobulinimus, kuriais siūloma vykdyti dvigubai daugiau patikrinimų, didinti baudas.
Baudas darbdaviams siūloma skirti nuo apyvartos – 2,5 proc. nuo įmonės pardavimo pajamų už kiekvieną neteisėtai įdarbintą asmenį. Minimali bauda siektų 2772 eurų, maksimali – 0,5 mln. eurų. Už pakartotinį pažeidimą būtų skiriama 5 proc. nuo apyvartos siekianti bauda, kurios minimalus dydis sudarytų 5544 eurus, maksimalus – 1 mln. eurų.
Pasak ministerijos, Lietuvoje darbdaviams už nelegalų darbą skiriamos baudos yra vienos mažiausių Europos Sąjungoje, nėra „veiksmingos ir atgrasančios“, o palyginus su nelegaliai įdarbinto asmens nauda – nereikšmingos.
SADM taip pat pažymi, jog šiuo metu Lietuvoje yra virš 200 tūkst. skolininkų. 7 iš 10 jų nedirba arba dirba neteisėtai, 75 proc. – tikina, kad dėl didelių išskaitų dirbti legaliai neapsimoka. Tikinama, jog už minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) pradėjus dirbti bent 1 proc. skolininkų, biudžetas pasipildytų 6,5 mln. eurų mokesčių.
Dėl to ministerija siūlo iki MMA uždirbantiems skolininkams išskaityti 10 proc. (vietoje 20 ar 30 proc.) atlyginimo. Uždirbantiems tarp MMA ir 2 MMA būtų atskaitoma 30 proc. (nauja pakopa), virš 2 MMA – 50 proc. atlygio sumos (užuot išskaičius iš atlyginimo, likusio atėmus MMA).
Taip pat bedarbiams pradėjus dirbti siūloma numatyti galimybę išeiti iki 12 mėn. „skolų atostogų“.
Be kita ko, planuojama viešinti nelegaliai įdarbinančias įmones.
Visi pasiūlymai ir prezentacija.
Darbdavių poziciją pristačiusi Darbdavių konfederacijos prezidiumo narė Aurelija Maldutytė sakė, jog pakeitimai atrodo priimtini, tačiau tik su tam tikromis korekcijomis. Darbdavių nuomone, reiktų atsisakyti baudų nuo apyvartos. Taip pat siūloma Sodrą informuoti apie įdarbintą asmenį iki darbo pradžios, o ne prieš dieną.
LPSK pirmininkė Inga Ruginienė išsakė profesinių sąjungų poziciją, kuri yra teigiama SADM pasiūlymų atžvilgiu: „Turime skatinti sąžiningus verslus, kurie investuoja į darbuotojus ir sudaryti kuo nepalankesnes sąlygas piktnaudžiaujantiems darbdaviams. Tai yra vienas žingsnis į kovą su šešėliu, jau laikas pereiti nuo kalbų prie darbų“. Sveikintinas yra siekis viešinti įmones, kurios yra baustos už nelegalų darbą. Taip pat, anot Ingos Ruginienės, būtų galima skelbti ir duomenis apie tai, kurios įmonės anksčiau pažeidusios darbo teisę, nemoka darbo užmokesčių ar dažnai patenka į darbo ginčų komisijos akiratį.
LPSK pirmininkės teigimu, bauda turi būti atgrasanti ir baudos nuo apyvartos yra Europoje paplitusi praktika. Profsąjungos taip pat mano, kad pranešimas Sodrai apie įdarbintą asmenį būtų pateikiamas prieš dieną, o ne prieš vieną valandą. Taip pat palaikomas pasiūlymas, kad išskaitos skolininkams nuo MMA būtų mažinamos iki 10 proc.
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė teigė SADM pasiūlymams pritarianti. Tuo tarpiu tiek kreditorių, tiek antstolių atstovai teigė nepalaikantis SADM iniciatyvos. Esą saugiklių būsimų skolininkų atžvilgiu yra pakankamai ir dabar.
Vėliau buvo pristatytas kitas SADM pasiūlymas, kuriuo siekiama sumažinti darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimų ir mirtinų bei sunkių nelaimingų atsitikimų darbe mastą Lietuvoje, ypač statybvietėse.
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme, Administracinių nusižengimų kodekse siūloma nustatyti statytojų (užsakovų) ir jų įgaliotinių (statinio projektavimo valdytojų ir statinio statybos valdytojų), saugos ir sveikatos koordinatorių pareigas ir atsakomybę užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą bei baudas dėl jų pareigų vykdymo pažeidimų, taip pat, siekiant teisinio sistemiškumo, įtvirtinti kitus pakeitimus. Įstatymų pakeitimų paketas.
Klausimas perduotas svarstyti Darbo santykių komisijai prie Trišalės tarybos.
Paskutiniuoju klausimu Lietuvos verslo konfederacija ir LPSK iškėlė problemą dėl Lietuvos pozicijos 10-ojoje Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvenciją pasirašiusių šalių konferencijoje, kurioje dalyvaus ir Lietuvos delegacija.
Anot I. Ruginienės, tai – ne tik su sveikata susiję, bet ir su bendruomene, kuri turės vykdyti priimtus sprendimus, klausimai „Neprašome nei keisti sprendimo ar požiūrio, bet norime turėti galimybę dalyvauti priimant Lietuvos poziciją“, – kalbėjo ji.
Kitas Trišalės tarybos posėdis – spalio 3 d.