Gegužės 31 d. Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų  darbuotojų profesinė sąjunga kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą su prašymu grąžinti Seimui pakartotinai svarstyti su valstybės tarnybos reforma susijusius įstatymus.

Šiuose įstatymuose, be kita ko, numatoma:

1) Be aiškaus pagrindo ir realaus poreikio eliminuoti iš valstybės tarnybos didelę dalį kvalifikuotų specialistų, vykdančių sudėtingas funkcijas, susijusias su viešųjų pirkimų vykdymu, vidaus auditu, viešųjų ryšių palaikymu ir kt.

Profesinės sąjungos nuomone, tūkstančius tarnautojų pašalinus iš valstybės tarnybos ir sudarius su jais darbo sutartis, nebūtų pasiektas joks praktinis tikslas, niekaip nepagerėtų viešojo sektoriaus veiklos kokybė, jokios naudos iš to negautų visuomenė, tačiau valstybės ir savivaldybių įstaigos, užuot susitelkusios ties savo tiesioginių funkcijų vykdymu, būtų įveltos į biurokratines darbuotojų statuso peržiūros procedūras.

Profesinė sąjunga pažymi, kad vos prieš keletą metų (2019 m. įsigaliojus naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymui) panašus „ištarnybinimo“ procesas jau vyko, o kas kelis metus kartojama valstybės tarnautojų statuso peržiūra tik diskredituotų valstybės tarnybos institutą ir pačią valstybę. „Ištarnybinimą“ numatoma vykdyti niekaip neatsakius į klausimą, ar buvusiems tarnautojams, kurie realiai ir toliau dirbtų tą patį darbą, darbo sutartyse bus nustatytas tas pats darbo užmokestis. Darbuotojai galimai prarastų valstybės tarnyboje sukauptas garantijas (pavyzdžiui, tam tikros trukmės atostogas), kas pagrįstai keltų su teisėtų lūkesčių principo galimu pažeidimu susijusius klausimus.

Dėl tokios reformos, anot profsąjungos, prognozuotinas dalies tarnautojų, nusivylusių jų statuso pakeitimu, pasitraukimas iš viešojo sektoriaus apskritai, kas reikštų kvalifikuotų darbuotojų netektį ir, atitinkamai, neigiamą poveikį šio sektoriaus visuomenei teikiamų paslaugų kokybei.

2) Kylančių ekonominių sunkumų fone vykdant drastišką įstaigų vadovų, pareigūnų, teisėjų, politikų atlyginimų didinimą, kitų viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokestį faktiškai įšaldyti trims metams (asignavimai darbo užmokesčiui įstaigoms būtų perskaičiuojami tik projektuojant 2026 m. valstybės ir savivaldybių biudžetus). Toks reglamentavimas, profsąjungos teigimu, turi akivaizdžių  moralinių trūkumų, be to, juo būtų sudaromos prielaidos didelei viešojo bei privataus sektorių darbuotojų atlyginimų diferenciacijai artimiausiais metais, darbo viešajame sektoriuje patrauklumo mažėjimui, kvalifikuotų kadrų nutekėjimui iš jo;

3) Panaikinti karjeros valstybės tarnautojams taikomas garantijas, numatytas galiojančio Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnyje (pavyzdžiui, speciali atleidimo iš valstybės tarnybos tvarka, einamų pareigų ir nustatyto darbo užmokesčio garantavimas artimųjų giminaičių laidotuvių metu ir kt.).

Tokiu būdu būtų ignoruojama LR Konstitucinio Teismo ne kartą akcentuota valstybės tarnautojų statuso specifika, karjeros tarnautojai būtų diskriminuojami kitų kategorijų valstybės tarnautojų (diplomatų, vidaus tarnybos pareigūnų), kuriems panašios garantijos nėra naikinamos, atžvilgiu.