
Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos narė, Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Zita Spranginienė, bendradarbiaujant su Europos viešųjų paslaugų federacija (EPSU), balandžio 25 d. Europos Parlamente Mokesčių (FISC) pakomitečio viešajame svarstyme tema „Nacionalinių mokesčių institucijų darbas: ištekliai, strategijos, bendradarbiavimas“, pristatė Lietuvos mokesčių administratoriaus strategiją bei iššūkius, su kuriais susiduriama administruojant mokesčių surinkimą ir kovojant su mokestiniu sukčiavimu.
Pranešimo tekstas:
Lietuvos Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) administruoja 23 Lietuvoje galiojančius mokesčius, įmokas ir rinkliavas, kurie sudaro apie 90 proc. valstybės ir savivaldybių biudžeto pajamų, o 99 proc. mokesčių sumokami savarankiškai be kontrolės veiksmų.
2020 metais VMI sukūrė strategiją POLARIS 2025, kuri orientuota į mokesčių mokėtoją, mokesčių administravimo procesų paprastumą ir skaitmeninimą. Tai ilgalaikė strategija, kad mokesčių mokėjimas būtų paprastas ir patogus, sąžiningam mokesčių mokėtojui administravimas praktiškai nepastebimas, o administratorius atidžiai vertina piktybinius mokesčių vengėjus.
Reaguodamas į sparčią ekonomikos globalizaciją ir skaitmenizaciją, Lietuvos mokesčių administratorius siekia, vykdant mokesčių mokėtojų poreikius atitinkantį švietimą ir konsultavimą bei plėtojant elektronines paslaugas, padėti tinkamai ir mažiausiomis sąnaudomis deklaruoti bei sumokėti mokesčius, todėl robotizuojami veiklos procesai, kuriami produktai gerinantys klientų patirties valdymą, atsižvelgiant į jų poreikius. Pvz., sukurtas VMI vedlys, padedantis gyventojams paprastai deklaruoti pajamas.
Viena iš VMI strategijos krypčių – atitiktis, kurios pagrindinis tikslas kurti tokią aplinką ir taikyti priemones, kurios užtikrintų savalaikį ir tinkamą mokesčių sumokėjimą – tiek, kiek reikia, tačiau nepaliekant galimybių išvengti prievolių. O tam reikalingi nauji technologiniai sprendiniai, dirbtinio intelekto įveiklinimas, procesų automatizavimas.
Kaip pavyzdys – VMI sukurtas ir klientams atvertas rizikos profilis – leidžia mokesčių mokėtojui į savo įmonės rodiklius pažvelgti mokesčių administratoriaus akimis ir įsivertinti egzistuojančias rizikas. Dar vienas iš mokesčių administratoriui keliamų tikslų – vykdyti efektyvią kontrolę, užkertant kelią mokesčių vengimui ir galimybėms įgyti konkurencinį pranašumą mokesčių nemokėjimo sąskaita.
Priemonės kovoti su šešėline ekonomika ir gerinti mokestinių prievolių vykdymą, augantis pasitikėjimas valstybe ir didėjantis mokesčių mokėtojų sąmoningumas, tiek ir mokesčių administratoriaus darbas, užkardant mokestinius pažeidimus lėmė PVM atotrūkio mažėjimą Lietuvoje. PVM atotrūkis Lietuvoje ― vienas didžiausių Europos Sąjungoje (2018 metais PVM atotrūkis Lietuvoje siekė 24,0 proc., 2019 metais – 20,9 proc., 2020 metais ― 19,3 proc.). O remiantis naujausiais Europos Komisijos Socialinių ir ekonominių tyrimų centro (CASE) PVM atotrūkio Europos Sąjungos šalyse ataskaitoje paskelbtais duomenimis, Lietuvoje PVM atotrūkis 2021 metais sudarė 14,3 proc., t. y. 5 procentiniais punktais mažiau, lyginant su 2020 metais.
Be abejonės, prie PVM atotrūkio mažinimo prisideda mokesčių administracijų darbuotojai. Per pastaruosius 10 metų Lietuvos mokesčių administratoriaus darbuotojų skaičius sumažėjo 25 proc. ir šiuo metu Valstybinėje mokesčių inspekcijoje dirba 2 479 darbuotojai. Pažangių ir inovatyvių sprendimų kūrimas bei procesų automatizavimas, tinkamai suplanuotas, konsultuojantis su darbuotojais ir jų profesinėmis sąjungomis, gali leisti efektyviai vykdyti mokesčių administravimo funkcijas esant mažesniam darbuotojų skaičiui, tačiau susiduriame su keletu problemų:
- vidutinio darbuotojų amžiaus didėjimu. Darbuotojų amžiaus vidurkis 2019 m. buvo 49 metai, o 2021 metais — 51 metai, taigi 2021 metais net 54,8 procentų Lietuvos mokesčių administratoriaus darbuotojų yra virš 50 metų amžiaus;
- IT ekspertų, aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūkumu. Reikiamų aukštos kvalifikacijos darbuotojų pritraukimas sudėtingas dėl nekonkurencingo darbo užmokesčio. 2022 m. vidutinis darbo užmokestis (NETO) Lietuvoje sudarė 1 128 EUR, o vidutinis darbo užmokestis Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (NETO) sudarė 1 154 EUR;
- taip pat dėl šių darbuotojų trūkumo esamų darbuotojų darbo krūvis nuolat didėja.
Administruojant mokesčius, kovojant su agresyvaus mokesčių planavimo schemomis, būtini aukštos kvalifikacijos mokesčių administracijos darbuotojai ir būtina investuoti į jų kvalifikacijos kėlimą. 2022 m. Valstybinėje mokesčių inspekcijoje biudžeto lėšų, skirtų kvalifikacijos kėlimui, santykis su darbo užmokesčio fondu sudarė tik 0,30 proc., todėl būtina didinti investicijas į esamų darbuotojų kvalifikacijos kėlimą.
VMI strategijoje POLARIS 2025 viena iš krypčių – intelektinis potencialas, kurios priemonėmis siekiame tiek bendradarbiaujant su universitetais, tiek per stažuočių programas auginti analitines bei IT kompetencijas, kurti patrauklias motyvacines priemones naujiems darbuotojams, komfortabilią ir lanksčią darbo aplinką mūsų kolegoms, siekiant vystyti atsparią skaitmeniniams iššūkiams ir patrauklią žmogiškajam kapitalui mokesčių administraciją.
Europos viešųjų paslaugų sąjungų federacija (EPSU), vienijanti profesines sąjungas iš visos Europos, įskaitant mano profsąjungą, atstovaujanti 8 mln. viešųjų paslaugų darbuotojų, taip pat palaiko šią poziciją. Pagal 2020 m. EPSU paskelbtą mokesčių administracijų ataskaitą, 2008–2018 m. ES nacionalinėse mokesčių institucijose buvo prarasta beveik 100 000 darbo vietų, o tai reiškia, kad sumažėjo 14,3 proc.
Tyrimo duomenimis, profesinės sąjungos teigiamai vertina skaitmeninimo įtaką darbo kokybei, tačiau netiki, kad tai sumažino mokesčių slėpimą ir sukčiavimą. Vienas iš EPSU reikalavimų valstybės institucijoms – daugiau ir geriau apmokytų mokesčių administravimo darbuotojų. Mokesčių rinkimas yra labai svarbus viešųjų paslaugų kokybei ir socialinei apsaugai visoje ES, todėl turime užtikrinti, kad valstybės darbuotojai būtų vertinami ir būtų visapusiškai gerbiamos jų teisės, įskaitant profesinių sąjungų teises.
Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos inf.