
Lietuvos trišalės tarybos posėdyje kovo 21 d. Lietuvos verslo konfederacijos iniciatyva pristatytas Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektas.
Pasak Finansų viceministro Gedimino Norkūno, euro zonos šalių kredito įstaigų sistemose susiformavo netipinis likvidžių lėšų perteklius. Ypač didelis jis susidarė Lietuvoje, čia kredito įstaigų sektoriuje susikaupė 11 mlrd. eurų daugiau rezidentų indėlių nei jiems suteiktų paskolų.
Tokių aplinkybių, t. y. staigaus palūkanų normų augimo esant pertekliniam likvidumui, anksčiau euro zonoje nėra buvę, o jos ir lemia, kad kredito įstaigų sektorius patiria ir, aplinkybėms nesikeičiant, 2023 metais toliau patirs reikšmingą neplanuotą grynųjų palūkanų pajamų padidėjimą. Lietuvos banko skaičiavimais, netipinės aplinkybės gali lemti, kad kredito įstaigų pelnas, esant tikėtinam scenarijui, išaugs apie 3 kartus per 2023 metus, palyginti su įprastais metais, bei sieks apie 1 mlrd. eurų.
Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektu siekiama Lietuvoje nustatyti dvejus metus galiosiantį solidarumo įnašą kartu užtikrinant, kad tai neturės neigiamos įtakos konkurencingumui kredito įstaigų sektoriuje ir finansų sistemos stabilumui, o surinktos lėšos bus panaudojamos įgyvendinti karinio mobilumo ir karinės transporto infrastruktūros projektams.
Įgyvendinus įstatymų projektus, prognozuojama, kad 2023 metais į valstybės biudžetą bus surinkta apie 160 mln. eurų, 2024 metais – apie 280 mln. eurų, o 2025 metais – apie 70 mln. eurų.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis teigė, kad bankų solidarumo mokestis „nukrito iš dangaus“. Jis teigė pasigendantis aiškumo, kaip mokestis paveiks verslą, jo ir žmonių galimybes gauti paskolų, taip pat pačių bankų elgseną. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius nuogąstavo dėl galimų neprognozuojamų tokio mokesčio pasekmių pramonei.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sveikino Finansų ministeriją už drąsą bei teigė palaikysianti jos siūlomą solidarumo mokestį. Vis dėlto darbuotojų atstovė nuogąstavo, ar naujo mokesčio bankai neperkels klientams.
„Kalbant apie bankus – godumui nėra ribų, mes tą matome ir tam tikri sprendimai, kas liečia viršpelnį, mūsų nuomone, iš tikrųjų yra sveikintini, – teigė I. Ruginienė. – Tačiau klausimas, (…) kokius saugiklius jūs numatote, kad iš esmės tą, ką jūs paimsite solidarumo mokesčiu, ta suma nebus išmėtyta banko vartotojams ir kad klientai turės sumokėti tą skirtumą, kuris atsidurs valstybės biudžete, ir bankai kaip augina tą viršpelnį, taip ir toliau augins“, – Finansų ministerijos atstovų klausė konfederacijos pirmininkė.
Trišalės tarybos posėdyje taip pat suformuota pozicija dėl Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1899(2), kuriuo siūloma skatinti darbuotojus pasitikrinti sveikatą pagal valstybės finansuojamas prevencijų programas.
Tiek Darbo santykių komisija prie Trišalės tarybos, tiek Lietuvos darbuotojų saugos ir sveikatos komisija pasiūlė nepritarti konkrečioms įstatymo projekte numatytoms nuostatoms, nes įstatymas ir keičiamas straipsnis pasirinktas nekorektiškai, nors pačiam tikslui socialiniai partneriai pritaria. Profesinių sąjungų pusė siūlo Darbo kodeksą papildyti nuostata (nuostatomis) dėl darbdavio darbuotojui suteikiamo darbo laiko pasitikrinti sveikatą pagal prevencines programas ir apmokėjimo už šį darbo laiką.