Kovo 21 d. finansų ministrė Gintarė Skaistė pristatė mokestinių pasiūlymų paketą, kuriuo siekiama sukurti paskatas patogesniam mokesčių mokėjimui, taip pat skatinti verslus augti ir investuoti įgyvendinant žaliosios darbotvarkės tikslus bei inovacijų plėtrą, kartu kurti sąžiningesnę ir labiau subalansuotą mokesčių sistemą. Anot ministrės, 3 savaites bus laukiam suinteresuotų pusių pasiūlymų, į kuriuos bus arba nebus atsižvelgta, tada paketas bus teikiamas svarstyti vyriausybėje, o ši įstatymų pakeitimo projektus vėliau registruos svarstyti Seime. Siūloma reformos pradžia – nuo 2024 m.

Pasiūlymai teisingesniam gyventojų pajamų apmokestinimui pakete pristatomi per populiariausias formas: darbo santykius, individualią veiklą, verslo liudijimus. Taip pat pristatomi pasiūlymai aukštas pajamas gaunantiems.

Su darbo santykiais susijusiuose pasiūlymuose Finansų ministerija pristato ilgalaikį tikslą nuosekliai artinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) prie minimalios mėnesinės algos (MMA) per palaipsnius sprendimus su atitinkamų metų valstybės biudžetais. Taip pat pažymima, jog mokesčiai viduriniajai klasei nedidėja, o su NPD didinimu uždirbantiems iki 1 vidutinio darbo užmokesčio (VDU, 2023 m. – 1684,9 eurų) mokestinė našta toliau nuosekliai mažės.

Individuali veikla

Dėl individualios veiklos apmokestinimo pokyčių 75 proc. individualia veikla besiverčiančių situacija iš esmės nesikeis – apmokestinimo pokyčiai iš esmės palies tik aukštesnių pajamų gavėjus. Tuo pačiu gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifo ir mokesčių kredito pokyčiai nepalies iki 10 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų gaunančių asmenų.

Parengtame pasiūlymų pakete, atliepiant Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas, siūloma palaipsniui mažinti šiuo metu esantį atotrūkį tarp individualios veiklos ir darbo santykių pajamų apmokestinimo, todėl numatomas trejų metų veiksmų planas:

2024 m. siūloma nekeisti GPM tarifo, neleisti iš apmokestinamųjų pajamų atskaityti valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, sumažinti prezumpcinių sąnaudų dydį nuo 30 proc. iki 20 proc., o mokesčių kredito ribos nekeisti bei atsisakyti prezumpcinių sąnaudų nuo PVM mokėtojo ribos. Prezumpcinės sąnaudos mažinamos atitinkama dalimi, kuri paprastai sudaro valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo dalį.

2025 m. siūloma GPM viršutinę tarifo ribą didinti nuo 15 iki 17 proc., o apatinę ribą, nuo kurios taikomas mokesčių kreditas, mažinti nuo 20 iki 15 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų.

Galiausiai 2026 m. siūloma GPM viršutinę tarifo ribą didinti nuo 17 iki 20 proc., o apatinę ribą mažinti nuo 15 iki 10 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų. Be to, pažymėtina, jog dėl mokestinio kredito taikymo GPM tarifas pilna apimtimi taikomas tik pasiekus viršutinę 35 tūkst. eurų ribą, arba gaunantiems beveik 3000 eurų per mėnesį.

Tuo pačiu didinamos ir socialinės garantijos individualia veikla besiverčiantiems: nuo 2024 m. siūloma suvienodinti apmokestinamąją bazę nuo šiuo metu skirtingai įvairiose veiklose varijuojančių (siekiančių 50-100 proc. nuo apmokestinamųjų pajamų) iki 90 proc. nuo apmokestinamųjų pajamų – dėl šių įmokų didėjimo didės ir skaičiuojami pensijų taškai. Taip pat socialinės garantijos suteikiamos individualia veikla besiverčiantiems, ūkininkams, šeimynų dalyviams – praradus pajamas jiems priklausys nedarbo išmoka, kadangi šie žmonės bus įtraukti į nedarbo draudimo sistemą, įmokos dydis – 1,31 proc. nuo apmokestinamųjų pajamų. Galiausiai siūloma nuo ateinančių metų suvienodinti ir „Sodros“ lubas su taikomomis darbo pajamomis ir taikyti vienodą 60 VDU ribą (2023 m. – 101 094 eurų).

Pristatyme akcentuota, jog 75 proc. gyventojų deklaruojančių pajamas iš individualios veiklos mokesčiai iš esmės nedidės – reikšmingesni pakeitimai palies tik 25 proc. didžiausias pajamas gaunančių.

Verslo liudijmai

Iš verslo liudijimų pajamas gaunantiems siūloma fiksuotą pajamų mokestį taikyti apyvartai ne iki 45 tūkst. eurų, o iki 20 tūkst. eurų. Taip pat paslaugas teikti ir prekes parduoti tik galutiniams vartotojams – žmonėms. Galiausiai siūloma, jog fiksuotas pajamų mokestis gali būti taikomas gyvenamosios paskirties patalpų nuomos pajamoms – šiuo metu nustatyta riba iki 45 tūkst. eurų, tuo tarpu nuo 2024 m. siūloma atsisakyti fiksuoto GPM tarifo ir taikyti 15 proc. GPM tarifą nuo 80 proc. apyvartos. Tačiau net ir pristačius minimus pasiūlymus dėl verslo liudijimų apmokestinimo pokyčių net 84 proc. verslo liudijimų turėtojų situacija taip pat nesikeis.

Aukštos pajamos

Bene ryškiausi pasikeitimai palies aukštas pajamas gaunančiuosius. Šiandien pristatytame pasiūlymų pakete pažymima, jog siūloma visų rūšių pajamas sumuoti ir aukštoms pajamoms taikyti specialų papildomą apmokestinimą vietoj dabar esančių progresinių tarifų.  Specialius papildomus tarifus mokės dvigubai daugiau žmonių nei iki šiol mokėjo progresinius (nuo 8 tūkst. dabar iki 16 tūkst. po pakeitimų (t.y. 0,8 proc. visų mokesčių mokėtojų), tuo pačiu aukštoms pajamoms mažinamas atotrūkis tarp darbo santykių ir kapitalo pajamų apmokestinimo.

Nuo ateinančių metų siūloma keisti apmokestinimo tarifus aukštoms pajamoms. Iki šiol pajamos iš darbo santykių, tantjemos, mažųjų bendrijų vadovų pajamos buvo apmokestinamos baziniu 20 proc. tarifu ir progresiniu 32 proc. tarifu, jei pajamos viršijo 60 VDU. Individualios veiklos pajamoms taikyti 5-15 proc. tarifai. Pasyvioms pajamoms iš dividendų, nekilnojamojo turto nuomos ir kitų pajamų iki šiol taikyti 15 proc. tarifai arba progresinis 20 proc. tarifas NT nuomos ir kitoms pajamoms, jei jos viršijo 120 VDU. Tuo tarpu nuo ateinančių metų siūloma išlaikyti bazinius tarifus, tačiau pajamų daliai viršijusiai 60 VDU ir siekiančiai iki 120 VDU (2023 m. – 202 188 eurų) taikyti 5 proc. tarifą, o viršijus 120 VDU taikyti 7 proc. tarifą pajamų daliai virš 120 VDU. Pateikti pasiūlymai yra tarptautinių tendencijų, kovojant su pajamų nelygybe, atspindys, kartu užtikrinsiantis ir pasyvios veiklos pajamų apmokestinimo nuoseklumą.  Žmogaus gebėjimas mokėti mokesčius priklauso ne nuo pajamų rūšies, o nuo jų kiekio. Todėl siūloma susumuoti visas pajamas ir taikyti naujus tarifus.

Dovanos ir pajamas mažinančios išlaidos

Galiausiai pristatyti siūlomi pokyčiai nuo ateinančių metų dovanoms iš artimųjų ir pajamas mažinančioms išlaidoms. Atliepiant tarptautinę praktiką ir siekiant užkardyti mokesčių vengimą, siūloma neapmokestinti dovanų iš artimųjų tik iki 300 tūkst. eurų per metus – iš sutuoktinių, tėvų, vaikų, senelių, vaikaičių bei iki 150 tūkst. eurų per metus – iš brolių, seserų.

Tuo tarpu kalbant apie pajamas mažinančias išlaidas – siūloma atsisakyti lengvatų ilgalaikio gyvybės draudimo įmokoms – jos taikomos santykinai nedidelei grupei žmonių ir sukuria konkuravimo neteisingumą tarp investicinių instrumentų. Todėl nuo ateinančių metų siūloma iš pajamų leisti atimti įmokas tik į II pakopos pensijų fondus, tačiau šiuo metu veikianti lengvata galiotų gyvybės draudimo ir III pakopos sutartims, sudarytoms iki šių metų pabaigos, bet ne ilgiau 10 metų. Tuo pačiu, įgyvendinant pokyčius šioje srityje pristatomas ir naujas neutralus investavimo instrumentas – Investicinė sąskaita.

Investicinė sąskaita

Siūloma nuo kitų metų sudaryti galimybes žmonėms pasirinkti sąskaitą ir ją deklaruoti, kaip investicinę. Per ją gautą pelną bus siūloma apmokestinti, tik jei jis nereinvestuotas. Per investicinę sąskaitą investuotą sumą siūloma leisti atimti iš bet kokios rūšies gautų investicinių pajamų, o patį produktą orientuoti į smulkesnius investuotojus nustatant metinę investavimo ribą – 10 tūkst. eurų. Galiausiai siūloma išlaikyti 500 eurų neapmokestinamųjų palūkanų bei finansinių priemonių pardavimo lengvatas – tik pajamoms, gautoms iš finansinių produktų, įsigytų ne per Investicinę sąskaitą.

Taršos ir NT mokesčiai

Tuo pačiu finansų ministrė priminė ir jau visuomenei pristatytus energinių produktų apmokestinimo pagal taršos lygį bei nekilnojamojo turto apmokestinimo projektus, kurių pirmasis jau pateiktas Seimui, o NT projektas – bus pateiktas drauge su visu mokestinių pasiūlymų paketu. Energinių produktų apmokestinimu siekiama atsisakyti lengvatų ir didinti akcizus taršiam iškastiniam kurui bei įtraukti CO2 dedamąją. Tačiau siekiant amortizuoti laukiamus pokyčius ir paskatinti tiek keisti vartojimo įpročius, tiek investuoti į atsinaujinančią energetiką, renovaciją, netaršų verslą, šildymą ir transportą Vyriausybė yra numačiusi iki 2027 m. skirti apie 4,7 mlrd. eurų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir „Naujos kartos Lietuva“ plano lėšų.

Visuomenei jau pristatytame nekilnojamojo turto mokesčio projekte pereinama prie tradicinio NT mokesčio už NT objektą, o ne bendrą jų verčių sumą. Gyvenamajam būstui taikomas lengvatinis apmokestinimas – pusė žmonių neturės mokėti jokio NT mokesčio, o vidutinis mokestis sieks apie 14 eurų per metus. Mokesčio išskirtinumas – pajamos iš mokesčio atitenka savivaldybėms – didinamas savivaldos finansinis savarankiškumas ir stiprinami pajėgumai investuoti į viešąją infrastruktūrą.

Skaičiuojama, jog galutinis poveikis viešiesiems finansams 2026 m., būtų 447 mln. eurų,  bet finalinė suma priklausytų nuo derinimo su visuomene, galutinių sprendimų Seime. Tuo pačiu dėl siūlymų pratęsti investicinio projekto lengvatą, momentinio ilgalaikio turto nusidėvėjimo, MTEP lengvatos, smulkiam verslui taikomų palengvinimų – neigiamas poveikis viešiesiems finansams prognozuojamas apie -271 mln. eurų. Reikia atkreipti dėmesį, kad sprendimai dėl NPD taip pat bus daromi, todėl tikėtina, kad neigiamas poveikis būtų didesnis.

Prezentaciją rasite čia. 

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimų projektas.