Moterų padėtis darbo rinkoje vis dar mažiau palanki nei vyrų, ir padėtis negerėja. Priešingai, „Sodros“ duomenimis, per metus atotrūkis tarp moterų ir vyrų darbo pajamų padidėjo beveik dviem procentiniais punktais – dabar vidutiniškai vyrai uždirba 13,6 proc. daugiau nei moterys.

2022 metų lapkritį visą mėnesį dirbusių moterų pajamos vidutiniškai siekė 1 697 eurus neatskaičius mokesčių, kai vyrų pajamos buvo 1 927 eurų.

Štai keli veiksniai, turintys įtakos vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumui:

Aukštas ir vadovaujamąsias pareigas dažniausiai užima vyrai. Visuose sektoriuose vyrai dažniau nei moterys skiriami į aukštesnes pareigas ir dėl šios priežasties gauna didesnį atlyginimą.

Segregacija darbo rinkoje. Tai reiškia, kad vienuose sektoriuose ir profesijose dominuoja moterys, o kituose – vyrai. Už darbą, kuriame dominuoja moterys (pvz., žmonių sveikatos priežiūros srityje, teikiančios socialines paslaugas, pardavėjos, pedagogės), mokami mažesni atlyginimai nei už darbą, kuriame dominuoja vyrai, nors tas darbas reikalauja tokios pat profesinės patirties ir išsilavinimo. Pavyzdžiui, nors Lietuvoje žmonių sveikatos priežiūros veikloje moterys sudaro 86 proc. visų apdraustųjų, jos uždirba perpus mažiau nei vyrai!

Moterims dažniau tenka atlikti svarbų neapmokamą darbą: rūpintis namų ruoša, vaikais ar artimaisiais. Neapmokamam darbui (vaikų priežiūrai ar namų ruošai) dirbantys vyrai ES vidutiniškai
skiria 9 valandas per savaitę, kai tuo tarpu dirbančios moterys tam skiria 22 valandas per savaitę arba beveik 4 valandas per dieną. ES darbo rinkoje tai atsispindi tuo, kad daugiau nei viena moteris iš trijų renkasi darbą ne visą darbo dieną, o taip elgiasi tik vienas vyras iš dešimties.

Moterys dažniau palieka darbo rinką nei vyrai. Tokios karjeros pertraukos turi įtakos ne tik valandiniam atlygiui, bet ir ateities pajamoms bei pensijai.

Diskriminacinis atlyginimas, nors ir neteisėtas, taip pat prisideda prie vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo.