Sausio 18 d., trečiadienį, Europos Komisijos atstovai susitiko su socialiniais partneriais, kad išgirstų jų nuomonę dėl dabartinės šalies socioekonominės situacijos ir pozicijas dėl pagrindinių politikos iššūkių. Šios diskusijos EK padės ruošiant Lietuvai skirtą ataskaitą ir rekomendacijas.
Tarp dalyvavusių EK atstovų – EK Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo darbo grupės direktorė Maria Teresa Fabregas Fernandez, Ekonomikos ir finansų reikalų generalinio direktorato direktorius Massimo Suardi ir specialistai, kurie atsakingi už ekonominės ir socialinės situacijos analizę Lietuvoje.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai atstovavusi Inga Ruginienė atkreipė dėmesį, kad daug ankstesnių šalies profesinių sąjungų keltų problemų tebėra aktualios. Infliacija, energijos kainos, menka žmonių perkamoji galia, per menkos investicijos į viešąsias paslaugas, vyresnio amžiaus darbuotojų diskriminacija ir kita niekur nedingo. Visgi šiuo metu profesinėms sąjungoms tenka susidurti su vis dar per menku socialnių partnerių įtraukimu rengiant svarbias reformas ar veiksmų planus. Pavyzdžiui, paskutinė aktualija – LPSK nebuvo nei įtraukta, nei informuota apie Lietuvos žaliųjų finansų veiksmų plano rengimą. Pastarasis parengtas be jokio darbuotojų atstovo įtraukimo, įkeltas į e.piliečio platformą ir duota dešimt dienų konsultacijoms (ir net ne darbo dienų!) pastaboms pateikti. Toks socialinis dialogas nėra prasmingas.
Taip pat I. Ruginienė akcentavo kuriozišką Lietuvos situaciją dėl gyventojų įtraukimo į pensijų fondus. Į antrosios pakopos pensijų kaupimą vėl automatiškai įtraukiami nauji dalyviai: ne tik tie, kurie iki šiol niekada nekaupė pensijai, bet ir tie, kurie anksčiau atsisakė dalyvauti pensijų kaupimo procese. Jei nesuskumbama iš šio proceso pasitraukti, nuo liepos teks būti „Sodros“ priskirto pensijų fondo klientais be jokios galimybės pasitraukti. Nors galima stabdyti įmokas, bet tik metams per visą kaupimo laikotarpį. Dar galima keisti fondą, bet už tai reiks susimokėti. Tuo tarpu negalutiniais duomenimis, II pakopos fondų nuostoliai 2022 m. sudarė beveik 840 mln. eurų. Tokią sistemą jau seniau sukritikavo mokslininkai, tarp jų – ir Nobelio premijos laureatai, todėl išsivysčiusios šalys tokios sistemos niekada netaikė. Visgi tai primesta Lietuvoje.
Galima sutikti, kad svarbi tema yra ir mokesčių reforma. Jau seniai pribrendome tikram progresyviam apmokestinimui. Buvo sudaryta darbo grupė, bet, atrodo, jos darbas sustojęs ir nėra žinomi jos darbo rezultatai.
