Birželio 17 d. Vilniuje, „Neringos“ viešbutyje, įvyko tarptautinė konferencija „Pasitikėjimas darbo santykiuose – misija įmanoma“. Jos metu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius pasirašė susitarimą „Dėl socialinio dialogo stiprinimo”.
Konferencija yra projekto „SociaLTy“ baigiamasis renginys.
„Kai kada, kai pasakai socialinis dialogas, visiems atrodo kaip kažkoks nesuprantamas žodis, bet jo esmė yra darbdavio ir darbuotojo tarpusavio santykis, jų sutarimas ir bendrų sprendimų, idėjų ieškojimas. Socialinis dialogas leidžia įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje dirbti kaip komandai ir pereiti prie profesionalių santykių. Tai yra daugiau apie tai, kaip nuo autoritarinio rėkimo pereiti į profesionalų vadovavimą ir kartu su savo komanda ieškoti tam tikrų sprendimų. Šiandien yra svarbu kalbėti apie kolektyvių sutarčių svarbą. Tai nėra kažkoks popieriaus lapas, kurį pasirašome tam, kad mes jį tiesiog turėtume, bet tai yra tas dokumentas, kuris vainikuoja darbdavio ir darbuotojo tvarius santykius ir tai yra stabilus pagrindas, kurio mes siekiame“, – sveikindama konferencijos dalyvius sakė LPSK pirmininkė Inga Ruginienė.
„Lietuvos pramonininkų konfederacija mato save visuomenėje kaip atsakingą socialinį partnerį, kuris savo gebėjimais, žiniomis prisideda prie ekonomikos vystymosi. Socialinė partnerystė yra įmanoma kai profsąjungos ir darbdaviai vienas kitą girdi ir ieško sąlyčio taškų. Kai abi pusės randa bendrą vardiklį, tai sąlygoja rezultatų siekimą, pokyčius, ir bendrą pasitenkinimą darbu ir darbo rezultatais“, – savo ruožtu konferencijos pradžioje sakė LPK generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius.
Pirmąjį konferencijos pranešimą apie Norvegijos modelį skaitė Norvegijos profesinių sąjungų konfederacijos LO Tarptautinių reikalų departamento patarėja Yanina Uunli. Modelis, dėl kurio 90 proc. šalies gyventojų gali vadintis vidurine klase, neįmanomas be profesinių sąjungų. Pranešėja paneigė mitą, kad skurdžiausia Europos šalis turtinga tapo dėl septintajame dešimtmetyje atrastos naftos. Iš tiesų, gerovę atnešė tai, kaip iš jos gaunamos pajamos yra valdomos: daugybė su iškastinėmis gėrybėmis susijusių įmonių yra valdomos valstybės, ir yra sukurtas pajamas iš naftos ateities kartoms investuojantis šalies gerovės fondas.
Konferencijos dalyviai taip pat susipažino su Norvegijos darbo judėjimo istorija. 1889 m. 400 degtukų fabriko darbuotojų sukilo streikui dėl pavojingų darbo sąlygų ir nuobaudų sistemos, o po dešimt metų – 1899 m. – susikūrė LO. 1907 m. pasirašyta pirmoji šakos kolektyvinė sutartis, kuri yra „motina“ visų iki šiol pasirašomų sutarčių mėlynųjų apykaklių (darbininkiškų profesijų) srityje.
Iki 1935 m., kai buvo pasirašyta pirmoji bazinė (nacionalinė) sutartis, garantavusi taiką darbo rinkoje, Norvegijoje vyko daugiausiai streikų visoje Europoje. Nuo tada susiklostė aiški ir logiška procesus dėl kolektyvinių sutarčių numatanti sistema: kas ketveri metai pasirašoma bazinė, kas dveji – šakinės kolektyvinės sutartys.
Antrasis pranešėjas – UAB „Vilniaus viešasis transportas“ generalinis direktorius Darius Aleknavičius pasakojo apie jo valdomos įmonės situaciją, kaip jis prisidėjo gerinant darbuotojų darbo sąlygas. Jis nevengė kritikuoti bendrovės profesinių sąjungų už neva nekonstruktyvumą ir ultimatyvumą, o į viešumą keliamos problemos esą labai kenkia bendrovės reputacijai.
Pranešimą „Socialinis dialogas Lietuvoje – kur link pasuksime?“ perskaitė socialinių mokslų centro direktorius prof. Boguslavas Gruževskis. Anot jo, socialinis dialogas – tai ne tik darbo sąlygos, darbo apmokėjimas ar darbuotojų gerovė, bet ir didesnis darbuotojų pasitenkinimas, didesnis našumas, išnaudojimo prevencija, demokratijos kalvė bei taika ir nepriklausomybė.
Antroji konferencijos dalis prasidėjo LPSK ir LPK susitarimo „Dėl socialinio dialogo stiprinimo” su priedu „Kolektyvinių sutarčių sudarymo gairės“ pasirašymu.
Antrojoje dalyje įvyko diskusija „Ar galima rasti aukso vidurį Lietuvoje?“, kalbėjosi Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos vadovė Dalia Jakutavičė, AB „Litgrid“ personalo vadovė Odeta Zubrienė, Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkas Raimondas Tamošauskas, Valstybinės darbo inspekcijos kancleris Šarūnas Orlavičius.
Konferenciją vedė Aktorių gildijos pirmininkas Denisas Kolomyckis.
