Šiuo metu svarstoma nauja – jau VII-oji – Europos socialinio dialogo darbo programa 2022-2024.

Europos profesinių sąjungų konfederacija ragina palaikyti dabartinį socialinių partnerių konsensusą ir mato jį kaip derybinę sėkmę. Šios diskusijos itin aktualios ir dėl to, kad ES planuoja naują iniciatyvą dėl socialinio dialogo.

Pagal jį kitų dvejų metų prioritetai turėtų būti tokie:

• nuotolinis darbas ir teisė atsijungti;

• „žalioji“ pertvarka;

• jaunimo užimtumas;

• ES reikalingų įgūdžių ugdymas;

• stebėsenos darbo vietose ir privatumo problematika;

• socialinių partnerių pajėgumų didinimas.

***

Kalbant apie nuotolinį darbą ir teisę atsijungti, socialiniai partneriai siūlo peržiūrėti ir atnaujinti 2002 m. autonomišką socialinių partnerių susitarimą dėl nuotolinio darbo. Tolesnis žingsnis – jo pagrindu parengti teisiškai privalomą direktyvą.

Nors jau 2002 m. susitarime atsižvelgta į tokius aspektus, kad dirbant nuotoliniu būdu darbdavys turi suteikti reikiamą įrangą, jog turi būti užtikrinama taip dirbančio darbuotojo sauga, pažymėta, kad tokie darbuotojai turi turėti analogiškas užimtumo sąlygas kaip dirbantieji fizinėse darbovietėse, to nebepakanka. Ypač – dėl vis didėjančios skaitmenizacijos. Reikia galvoti apie hibridinį darbą, teisę atsijungti, inovatyvų internetu dirbančiųjų darbo organizavimą, sąsajas tarp darbo laiko, saugos ir sveikatos, darbo ir gyvenimo balanso, stebėsenos, privatumo ir duomenų saugumo.

***

Socialiniai partneriai atkreipia dėmesį, kad žalioji pertvarka, perėjimas prie klimatui neutralios, žiedinės ekonomikos, dar prisidedant augančiai skaitmenizacijai, stipriai pakeis darbo rinkas bei darbo vietas. Čia yra ir daug galimybių, ir rizikų. Dėl to socialiniai partneriai turėtų būti aktyviai įtraukti į šių politikų formavimą, kad padėtų sušvelninti neigiamas pasekmes ir pasiekti didesnės pažangos, geresnių darbo sąlygų, aplinkai draugiškesnių sprendimų, didesnio Europos konkurencingumo pasaulinėje rinkoje. Dėl to pirmiausia socialiniai partneriai kviečia išgryninti tolesnių Europos veiksmų darbotvarkę.

***

Daug kur jaunimas išlieka pažeidžiama grupe darbo rinkose. Tiek dėl sunkesnio įsidarbinimo, tiek dėl to, kad daug sektorių, kur jie dominuoja, „iš savęs“ siejami su prastesnėmis darbo sąlygomis ir užimtumo nestabilumu. 2022 – Jaunimo metais – kaip tik yra gera proga susikoncentruoti į įsisenėjusių jaunimo užimtumo problemų sprendimą. Socialiniai partneriai kviečia ES institucijas kurti įgalinančią aplinką samdyti ir išlaikyti jaunus darbuotojus, vienas iš būdų – kokybiška ir veiksminga pameistrystė.

Planuojama išgryninti bendrus prioritetus, kaip to būtų galima pasiekti, bei priimti bendrą darbuotojų ir darbdavių poziciją.

***

Stebėsena ir privatumas darbe gauna vis daugiau dėmesio augant darbo pasaulio skaitmenizacijai, populiarėjant skaitmeniniam darbui. Socialiniai partneriai sutaria, kad skaitmeninės stebėsenos įrankiai turėtų būti naudojami tik tada, kai tai būtina, bei proporcingai, jog nebūtų pažeidžiama darbuotojų teisė į privatumą. Svarbu aiškiai nustatyti adekvačius procesus.

***

Žaliosios ir skaitmeninės pertvarkų kontekste persikvalifikavimas ir kvalifikacijos kėlimas tampa esminiais aspektais užtikrinant kokybiškas, aukštos pridėtinės vertės darbo vietas darbuotojams, o darbdaviams leidžiant rasti reikalingų kompetencijų darbuotojų. Kol kas ES (o Lietuvoje dar labiau) yra didelis įgūdžių neatitikimas, kas stabdo Europos konkurencingumą bei inovacijas. Dėl to socialinis dialogas įvairiais lygiais čia itin svarbus. Būtina sutarti dėl palankių sąlygų darbuotojams kelti kvalifikaciją (kaip galimybė gauti atlyginimą mokantis, mokymų finansavimas), tiek išvystyti įgūdžių prognozes, atnaujinti profesinius profilius, įgalinti darbuotojus rinktis, ko jiems labiausiai reikia, bei užtikrinti platų kompetencijų pripažinimą.

Šiam iššūkiui atliepti norima įgyvendinti atskirą socialinių partnerių projektą.

***

Socialinis dialogas ir kolektyvinės derybos ne kartą įrodė, kad gali sušvelninti krizes ir yra konstruktyvus įrankis tinkamiems sprendimams rasti. Vis tik norint prisidėti prie kokybiškų politikų formavimo, reikia pakankamų pajėgumų bei įgalintų socialinių partnerių; jų pasiekti autonomiški susitarimai turi turėti pakankamą svorį sprendžiant su darbo pasauliu bei darbuotojų situacija susijusius klausimus. Pradžiai planuojama įvertinti esamus projektus ir instrumentus, skirtus būtent tam. Antras aspektas – neužtenka, kad tai apimtų tik ES šalių narių socialinius partnerius, bet reikia apimti ir kandidates į ES, jog ateityje šioms šalims būtų lengviau įsilieti į ES; taip pat bus tęsiamas bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis socialinio dialogo kontekste.