Vasario 9 d. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ generalinis sekretorius Ričardas Garuolis, Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda. Jis norėjo sužinoti profesinių sąjungų atstovų poziciją dėl Prezidentūros siūlomų priemonių mažiausias ir vidutines pajamas gaunančių žmonių perkamajai galiai padidinti, infliacijos sukeltoms pasekmėms amortizuoti.
Prezidentas siūlo vienkartines 100 eurų išmokas, kurias gautų socialinio draudimo pensijų, šalpos išmokų gavėjai, vaikai nepasiturinčiose šeimose, negalią turintys vaikai ir vaikai šeimose, auginančiose tris ir daugiau vaikų. Pagal įstatymo projektą vienkartinė išmoka bendru atveju būtų išmokama iki 2022 m. balandžio 30 dienos.
Taip pat Prezidentas siūlo didinti NPD nuo 460 iki 510 eurų , numatant įsigaliojimą nuo š. m. kovo 1 d. (retrospektyviai taip pat pritaikant pakeistą NPD ir nuo šių metų pradžios). Didžiausią naudą – 120 eurų per metus – turėtų mažiausių pajamų gavėjai, gaunantys minimalią ir panašaus dydžio algą. Taip pat finansinė nauda dėl didesnio NPD pasiektų ir asmenis, kurie gauna iki 1 vidutinio darbo užmokesčio, o tai yra apie 73 proc. dirbančiųjų. Proporcingai siūloma didinti NPD žmonėms su negalia.
Didelę susitikimo dalį užėmė diskusija dėl susidariusios situacijos „Achemoje“, kuri atvedė darbuotojus į streiką. Pasak Prezidento, socialinis dialogas naudingas ne tik darbuotojams, bet ir darbdaviams, padedantis plėtoti kokybiškas darbo vietas, o kolektyviai susitarimai yra kokybiško socialinio dialogo įrankis.
„Kolektyviniai susitarimai yra kriterijus, kuris atspindi socialinio dialogo kokybę bendrai, todėl pareiškimai, kad kolektyvinės sutartys tik popierėlis, labai sunkiai suprantami šiuolaikinėje Vakarų demokratijoje“, – po Gitano Nausėdos susitikimo su profesinėmis sąjungomis spaudos konferencijoje trečiadienį sakė prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė. Pasak jos, ateityje reikia siekti kuo aiškesnės politikos, skatinant tiek kolektyvinius susitarimus, tiek didinant jų aprėptį, žiūrint per darbuotojų prizmę.
LPSK pirmininkė Inga Ruginienė sakė, kad „Achemos“ vadovybės pareiškimas, kad kolektyvinė sutartis yra tik popierėlis, pažeidžia Europos Sąjungos vertybes ir visų dirbančiųjų galimybę užsitikrinti normalias darbo sąlygas.
„Šiandien eskaluojami neva dideli atlyginimai „Achemoje“ yra uždirbami kruvinu prakaitu – nenormuojamais viršvalandžiais, kuriuos nustato darbdavys kiekvieną dieną pažeisdamas Darbo kodeksą ir jei viršvalandžius nuimtume, matytume liūdną vaizdą, kad darbuotojai, deja, „Achemoje“ uždirba 650-800 eurų į rankas“, – spaudos konferencijoje sakė I. Ruginienė. „Šiai dienai vienintelio, ko reikalauja profesinė sąjunga, – ką išreiškė darbdavys žodžiu, kad įsipareigotų raštu. Jau trys metai mes esame maitinami pažadais ir jokių veiksmų nesiimama“, – pridūrė ji.
Kalbėdama apie Gitano Nausėdos iniciatyvą didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), LPSK pirmininkė teigė palaikanti ją, tačiau pabrėžė, kad, norint gerinti darbuotojų finansinę padėtį, būtina ne tik kelti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas, bet ir pradėti „realią mokesčių reformą“.
„Mes, kaip LPSK, pritariam NPD didinimui, bet norime pasakyti, kad neužteks, matyt, vien tik prezidento iniciatyvos, turėtų aktyviai įsijungti ir Vyriausybė. Turime spręsti kitą įsisenėjusią problemą, kurią jau ne vieną kadenciją Seime vis padeda į stalčių ir nesprendžia. Atrodo, kad šitame visame kontekste, kuomet eiliniam darbuotojui šiandien sunku susimokėti sąskaitas, turėtume matyti ir kitą vaizdą – tie žmonės, kurie gauna 100 tūkst. – kelių milijonų eurų pajamas per metus, šiandien moka mokesčių mažiau“, – pajamų nelygybę akcentavo LPSK pirmininkė.
Spaudos konferencijos vaizdo įrašas.
Nuotr. iš lrp.lt
