Praėjusią savaitę Lietuvoje viešėjęs už darbo vietas ir socialines teises atsakingas eurokomisaras Nicolas Schmit susitiko su pagrindinių profesinių sąjungų centrų atstovais.

Po susitikimo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė pasidžiaugė galimybe betarpiškai aptarti socialiniams partneriams aktualius europinės politikos klausimus bei sužinoti dabartines nuotaikas dėl įvairių LPSK stebimų direktyvų pasiūlymų.

„Palaikome Schmit siekį kurti socialiai teisingesnę bei įtraukesnę Europos Sąjungą, įsipareigojimą Europos socialinių teisių ramsčio principams bei Porto viršūnių susitikimo tikslams. Lietuvai, kur įsisenėjusi nelygybė, gaji socialinė atskirtis, sudėtinga darbuotojų įgūdžių situacija, o gyvenimo standartai ne vienoje srityje nesiekia ES vidurkio, tai ypač aktualu“, – pažymi LPSK pirmininkė.

Per susitikimą profesinėms sąjungoms buvo aktualiausi šie klausimai:

• ES minimalios algos direktyvos pasiūlymas (ypač dėl EK pasiūlytų kriterijų, pagal kuriuos ji turėtų būti nustatoma ES šalyse narėse);

• skaitmeninių darbo platformų darbuotojų darbo sąlygos bei šios srities reglamentavimas (Europos profesinės sąjungos įsitikinusios, kad būtina gerinti šių žmonių darbo sąlygas, socialinę apsaugą bei kovoti su fiktyviu savarankišku darbu; kitaip tariant, dažnai žmonės atitinka visus įprasto samdomo darbuotojo kriterijus, bet neturi jo teisių ir apsaugos);

• ES atlyginimų skaidrumo direktyvos pasiūlymas (juo siekiama sumažinti sisteminį įprastai moterų atliekamą darbą bei skirtumą tarp vyrų-moterų atlyginimų už vienodos vertės darbą);

• socialiai teisingai dvigubai pertvarkai (skaitmeniniai ir „žaliajai“) finansuoti reikės kur kas daugiau lėšų nei, tarkime, numatyta Teisingos pertvarkos fonde, dėl to profesinės sąjungos domėjosi dėl svarstomų įvairių galimybių kaip papildomų finansavimo šaltinių;

• ES pozicija dėl Globalaus pelno mokesčio;

• poreikis konstruktyvesniam socialiniam dialogui.

LPSK primena, kad Porto tikslai yra šie:

• kad iki 2030 mažiausiai 78 proc. 20-64 metų žmonių būtų įsidarbinę;

• bent 60 proc. suaugusiųjų kasmet dalyvautų mokymuose ir gerintų įgūdžius;

• bent 15 mln. žmonių būtų ištraukti iš skurdo rizikos ir socialinės atskirties.