Nuo 2016 m. liepos 16-ąją Lietuvoje minima Agronomų diena. Ši data pasirinkta neatsitiktinai,  liepos 16-oji nuo seno laikyta rugiapjūtės pradžios diena. Agronomo profesija – viena populiariausių profesijų kaime, skaičiuojama, kad baigusiųjų  agronomijos mokslus yra  virš 10 tūkstančių žmonių, tačiau šių specialistų paklausa yra didelė ir vis auga.

Supažindiname Jus su jaunu specialistu Eimantu Tamošiūnu – žemės ūkio bendrovės „Ginkūnų agrofirma“ agronomu.

Tai kas gi yra tas agronomas?

Tai – pirmiausia diplomuotas žemės ūkio specialistas, išmanantis ir turintis daug augalininkystės žinių. Dažnai juokaujama, kad agronomas – tai augalų daktaras. Tame yra nemaža tiesos, nes agronomo vienas iš pagrindinių darbų yra pasėlių priežiūra ir jų gydymas.

Ar tai yra populiari ir didelę paklausą turinti profesija ar priešingai, ją galima priskirti prie nykstančių?

Ši profesija vis dar populiari ir labai labai reikalinga. Tai tikrai nėra nykstanti profesija, nes, kaip žinome, žemės ūkis užaugina daugiausiai maisto pasaulyje, o šiai sričiai reikalingi agronomai, kad to maisto būtų pagaminama vis daugiau. Todėl nemanau, kad ši profesiją kada nors apskritai išnyks, nes iki šiol specialistų poreikis yra didžiulis.

O jaunimas ar renkasi šią profesiją, ar kaip tik yra problema rasti norinčiųjų?

Nuo to laiko, kai aš studijavau prieš keletą metų, agronomo profesijos populiarumas vis mažėja. Vis mažiau yra ją pasirenkančiųjų, nežinau kodėl… Gal jaunimas tiesiog nebenori gyventi kaime, nes ši profesija vis tiek daugiausiai yra reikalinga kaimo vietovėse.  Jauni žmonės gal daugiau renkasi gyventi ir dirbti mieste, kur daugiau veiksmo, o čia vis tiek – užmiestis, gamta. Be to, gal ir studijų kokybė neatitinka lūkesčių. Sunku pasakyti, bet agronomų poreikis tikrai yra didelis, jų nuolat yra ieškoma.

Galbūt dar prisibijoma ir to, kad darbas žemės ūkyje yra sunkus, nėra monotoniškas, kiekvieną dieną – daug skirtingų veiklų.

Tai kaip gi atrodo Jūsų darbo diena? Įsivaizdavimas, kad agronomas svajingai vaikšto po laukus ir glosto javų varpas, turbūt, nėra teisingas?

Agronomui yra pavaldūs žemės ūkio technikos operatoriai ir kiti darbininkai, tad kiekvieną rytą jis suorganizuoja visos dienos darbą: kas ką turi dirbti, kas kur turi važiuoti, reikia prižiūrėti, kad tai, kas suplanuota, būtų padaryta. Taip pat reikia nemažai pildyti ir su tuo susijusių dokumentų.

Na, ir reikia važinėti po laukus, stebėti, ar neįsimetė kokia augalų liga ar neužpuolė kenkėjai. Labai daug kiekvieną dieną važinėjame, turi suspėti viską pamatyti, prižiūrėti darbuotojus. Reikia planuoti ir į ateitį, kas bus po savaitės, po mėnesio. O kur dar gendanti ir klimpstanti technika…

Tikrai nėra taip, kad agronomas svajingai vaikšto po kviečių laukus (juokiasi). Tai daryti būtų, aišku, maloniausia, nes, kaip sakiau, agronomas yra savotiškas augalų daktaras, kuris įvertina pasėlius – nusprendžia dėl jų gydymo, jeigu yra reikalas, dėl trąšų, jei pasėliai prasčiau auga ir pan.

Kalbant apie trąšas ir kitą chemiją – dažnai įsivaizduojama, jog pasėliai nuolat yra purškiami. Kaip yra iš tiesų?

Tikrai žmonės galvoja, kad agronomai vien tik purškia ir purškia laukus ir nuodija visą žmoniją. Bet visi purškimai organizuojami tik tada, kai tikrai būtina, o ne kai kažkam pasirodo, kad reikia. Nesusidūrus atrodo, kad laukai liejami chemikalais kaip su vandens žarna, paskui viskas subėga į vandenis, o grūdai užnuodijami. Bet  pati chemija vis tobulėja, nebėra tokia nuodinga, daug senųjų medžiagų jau išimta iš prekybos. Naudojami ir nauji purkštuvai, kurie neperpurškia ir sunaudoja daug mažiau chemikalų, purškiama juos nuleidus labai žemai, kad vėjas neišnešiotų. Visai nepurkšti neišeina, tuomet neturėsim maisto, kurio didžioji dalis, kaip sakiau, pagaminama žemės ūkiuose.

Kaip tampama agronomu?

Agronomus ruošia buvęs Aleksandro Stulginskio, dabar – Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), taip pat galima mokytis ir kolegijoje, vėliau išlyginant studijas VDU. Universitete per ketverius metus įgyji bakalauro laipsnį, tau suteikiama daug chemijos, biologijos ir botanikos, klimato sąlygų ir šiuolaikinių technologijų žinių, o studentui reikia tik noro ir darbo joms pritaikyti.

O kaip Jūs tapote agronomu? Ar jau vaikystėje norėjote savo gyvenimą susieti su žemės ūkiu?

Augau kaime, ir nors nedaug turėjome žemės, vieną kitą gyvuliuką, bet darbų pakako, ir nuo vaikystės žinojau, kas tas žemės ūkis. Juolab kad ir tėvai dirbo žemės ūkio bendrovėje, mane kartais pasiimdavo į darbą, o man patiko ši veikla. Šešiolikos metų sugalvojau, kad noriu būti agronomu, ir nuo to laiko kryptingai to siekiau. Baigęs universitetą kurį laiką nedirbau, bendrovėje įsidarbinau tik šių metų pavasarį. Tai tas kelias kol kas yra gana sudėtingas, bet labai įdomus. Man patinka domėtis, patinka visos nežinomybės, o kaip bus toliau, pamatysim.

Tai nesigailite savo sprendimo?

Tikrai ne, net noriu toliau studijuoti ir siekti magistro laipsnio, o gal net ir aukščiau. Ši profesija man patinka, noriu būti labai geru agronomu.

Nors dirbate dar visai neseniai, bet jau esate išrinktas bendrovės darbuotojų profesinės sąjungos pirmininku. Esate ne tik savo profesijos fanas, bet rūpinatės ir bendruomeniniais reikalais?

Na, džiugu, kad darbuotojai manimi pasitikėjo. Kai atėjau dirbti į bendrovę, žinojau, kad yra profesinė sąjunga, tik nežinojau, kad bus renkamas pirmininkas. Mano tikslas yra visą aplinką darbe padaryti draugiška, kad visi būtų patenkinti. Dabar, kai išrinko pirmininku, tai mano darbas ir bus siekti, kad visi darbe būtų laimingi ir draugiški vienas kitam. Tuo ir džiaugiuosi.

Na, ir ko palinkėtumėte sau ir kolegoms profesinės šventės proga?

Aš norėčiau apskritai palinkėti visiems Lietuvos gyventojams – daugiau draugiškumo ir šypsenų. Nes dabar, pavyzdžiui, einant gatve, labai mažai sutinki žmonių, kurie nusišypsotų ar net pasisveikintų. O aš esu nemažai keliavęs ir kitose šalyse sutikęs labai daug draugiškų žmonių, kurie sveikinasi net ir su nepažįstamaisiais. Tai šito palinkėčiau visai Lietuvai. Jei bus visi draugiški, visi bus laimingesni ir išmoksime gal kada nors džiaugtis gyvenimu, ne vien dejuoti. Tad noriu palinkėti visiems draugiškumo ir nuoširdaus bendravimo.

Žemės ūkio bendrovės „Ginkūnų agrofirma“ profesinė sąjunga priklauso Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacijai  (Regioninių profsąjungų federacija).