Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad 2020 m. kas tryliktas gyventojas susidūrė su dideliu materialiniu nepritekliumi, daugiau kaip du penktadaliai gyventojų būtų negalėję apmokėti nenumatytų išlaidų iš savo lėšų,

Didelio materialinio nepritekliaus lygis 2020 m. šalyje siekė 7,7 proc. ir, palyginti su 2019 m., sumažėjo 1,7 proc. punkto. Didelį materialinį nepriteklių patyrė apie 215 tūkst. gyventojų, jie dėl lėšų stokos susidūrė su bent keturiais iš šešių materialinio nepritekliaus elementais.

2020 m. gyventojų, susiduriančių su dideliu materialiniu nepritekliumi, dalis mieste buvo 7,2 proc., kaime – 8,8 proc. Didelio materialinio nepritekliaus lygis mieste 2020 m., palyginti su 2019 m., sumažėjo 2,5, kaime – padidėjo 0,1 procentinio punkto. Didžiuosiuose miestuose 5,4 proc. asmenų susidūrė su dideliu materialiniu nepritekliumi, kituose miestuose – 10,2 proc.; 2019 m. – atitinkamai 7,3 ir 13,6 proc.

Pagal amžių su materialiniu nepritekliumi dažniausiai susidūrė 65 metų amžiaus ir vyresni asmenys, rečiausiai – 25–49 metų amžiaus asmenys. Materialinio nepritekliaus lygis, palyginti su 2019 m., skirtingose amžiaus grupėse keitėsi nevienodai: vaikų iki 18 m. amžiaus grupėje padidėjo, kitose amžiaus grupėse sumažėjo, jaunimo grupėje – labiausiai.

Didelio materialinio nepritekliaus lygis taip pat sumažėjo visose amžiaus grupėse, išskyrus vaikus iki 18 m. amžiaus. Vaikų grupėje didelio materialinio nepritekliaus lygis padidėjo 0,4 procentinio punkto.

Namų ūkiai be vaikų su materialiniu nepritekliumi susidūrė dažniau, nei šeimos su vaikais. Dažniausiai materialinis nepriteklius vargino vienus gyvenančius asmenis. Materialinio nepritekliaus lygis 2020 m. vieno gyvenančio asmens namų ūkiuose siekė 30,8 proc. ir, palyginti su 2019 m., sumažėjo 4,1 proc. punkto, didelio materialinio nepritekliaus lygis siekė 13,7 proc. ir sumažėjo 2 proc. punktais. Tarp namų ūkių su vaikais dažniausiai su dideliu materialiniu nepritekliumi susidūrė vieno suaugusio asmens su vaikais namų ūkiai. Didelio materialinio nepritekliaus lygis šiuose namų ūkiuose 2020 m. buvo 22,1 proc., o per metus jis padidėjo 4,4 proc. punkto.

Materialinis nepriteklius pagal namų ūkio sudėtį
Procentais

Namų ūkiuose, nurodžiusiuose, kad negalėtų apmokėti nenumatytų išlaidų iš savo lėšų (350 EUR), 2020 m. gyveno 41,8 % gyventojų, dėl lėšų stokos negalėjo valgyti mėsos, žuvies ar lygiaverčio vegetariško maisto bent kas antrą dieną – 11,6 proc. Namų ūkiuose, neturinčiuose galimybės praleisti bent savaitę atostogų ne namuose, 2020 m. gyveno 35,5 proc. asmenų.

Kaimo gyventojai daug rečiau nei miestiečiai skundėsi negalintys tinkamai apšildyti būsto. Kiti išvardyti nepritekliai kaime buvo patiriami dažniau nei mieste. Namų ūkiuose, kurie negali sau leisti savaitę atostogauti ne namuose, 2020 m. gyveno 27,1 proc. miesto ir 52,8 proc. kaimo gyventojų, negalėtų apmokėti nenumatytų išlaidų iš savo lėšų – atitinkamai 37,6 ir 50,3 proc.

Asmenų, gyvenančių namų ūkiuose, susiduriančiuose su išvardytais nepritekliais, dalis
Procentais

Duomenys apie gyventojų materialinį nepriteklių surinkti 2020 m. sausio–gegužės mėn. atlikus pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinį tyrimą ir apklausus 5,1 tūkst. namų ūkių, atrinktų atsitiktinės imties būdu, naudojantis Gyventojų registru.