Kokybiškas socialinis dialogas ir konstruktyvus vyriausybių, darbuotojams atstovaujančių organizacijų bei darbdavių bendradarbiavimas parodė besą nepakeičiami kuriant ir įgyvendinant tinkamas strategijas COVID-19 krizei atliepti, – tokia išvada pateikiama naujoje Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) Darbuotojų veiklos biuro (ILO ACTRAV) ataskaitoje.
Į pasaulinį profesinių sąjungų vaidmenį bei poveikį per pandemiją besigilinusiame tyrime (PDF: Global Trend Analysis on the Role of Trade Unions in Times of COVID-19) rašoma, kad 108 iš 133 tirtų valstybių (81 proc.) pasinaudota socialiniu dialogu ieškant konsensuso dėl apsaugos priemonių darbuotojams ir įmonėms.
Ataskaita taip pat rodo, kad bent viena socialinio dialogo forma (trišalio, dvišalio arba abi) naudota visose analizuotose Arabų šalyse, 88 proc. – Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono valstybėse, 84 proc. – Europos ir Vidurio Azijos, 77 proc. – Afrikoje ir 76 proc. – Amerikose.
„Gyvename precedentų neturinčioje krizėje ir viena yra neginčijama: mums reikia stiprinti socialinį dialogą ir užtikrinti ilgalaikį, tvarų ir įtraukų atsigavimą, kad niekas nebūtų nustumtas į paraštes. Stiprios, nepriklausomos, informuotos ir daug darbuotojų reprezentuojančios profesinės sąjungos bei globalus solidarumas dabar yra aktualūs kaip niekada, kad sukurtume norimą ateitį“, – sako Maria Helena Andre, TDO Darbuotojų veiklos biuro direktorė.
Poveikis profesinėms sąjungoms
Anot ataskaitos, karantinas ir ribojimai stipriai paveikė darbuotojų organizacijas: kai kurios stabdė narystės mokesčių rinkimą, o kitos, atvirkščiai, pasinaudojo krize kaip galimybe didinti informuotumą bei aktyviau dibti su neformalios ekonomikos darbuotojais per sėkmingas organizavimo kampanijas. Dar kitos rado inovatyvių kelių telkti naujus bei pasiekti esamus narius ar organizavo humanitarinę pagalbą.
Dokumente taip pat akcentuojamas darbuotojų ir profesinių sąjungų teisių pažeidinėjimų augimas visame pasaulyje. Jie dažniausiai susiję su tarptautinių darbo standartų, darbo taisyklių nesilaikymu dėl atleidimų, darbo valandų, atlyginimų išmokėjimo ar darbuotojų sveikatos ir saugos reglamentavimo nepaisymu.
Profesinės sąjungos, kaip esminiai veikėjai darbo pasaulyje, dažnai teikė rekomendacijų vyriausybėms ir darbdavių organizacijoms, kad neigiamas poveikis darbuotojams būtų mažesnis. Jų siūlymai dėl skubių veiksmų apėmė universalią sveikatos apsaugą, ilgiau mokamas ligos, nedarbingumo ir šeimos išmokas, darbų ir pajamų saugumą, finansinę paramą verslo įmonėms, reikalavimą laikytis sveikatos ir saugos reikalavimų darbovietėse, taip pat – dėl paramos suteikimo natūra ar svarbos pripažinti COVID-19 profesine liga.
Tuo metu vidutinio ir ilgalaikio laikotarpio rekomendacijos apėmė socialinio dialogo stiprinimą, socialinės apsaugos apimties didinimą, ilgalaikes investicijas į socialines bei gerovės paslaugas bei dalinį ar visišką skolų nurašymą tam tikroms grupėms.
Rekomendacijos profesinėms sąjungoms
TDO ataskaitoje darbuotojams atstovaujančios organizacijos raginamos užtikrinti, kad laikinos atsako pandemijai priemonės iš tiesų būtų žingsnis link tvaraus atsigavimo, orientuoto į vidutinę ir ilgalaikę perspektyvą bei sutampančio su TDO identifikuotais politiniais prioritetais kovojant su COVID-19 krize.
Anot TDO, profesinės sąjungos turėtų žvelgti į šią krizę kaip į kvietimą intensyviau prisidėti prie geresnės bei įtraukesnės darbo ir socialinės sričių plėtros. Profesinės sąjungos išlaiko svarbų vaidmenį demokratijai stiprinti ir siekti socialinio teisingumo. Galiausiai – profesinių sąjungų darbotvarkė atsparumui ir įgalinimui didinti turėtų siekti: stiprinti politinę valią, prisidėti stiprininant socialinio dialogo mechanizmus, gerinti žinias ir gebėjimus, didinti atstovavimą, toliau atstovauti darbuotojų interesams, suteikti naujų paslaugų, plėsti partnerystes ir glaudžiai įsitraukti į Jungtinių Tautų darbus dėl darnios plėtros, dalintis informacija bei patirtimi, mokytis iš ankstesnių krizių suteiktų pamokų.
Parengta pagal TDO informaciją
