Lietuvos Trišalės tarybos posėdžio, įvykusio gruodžio 15 d., pradžioje tarybos narius ir svečius pasveikino naujoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. Ji pasidžiaugė Trišalės tarybos formatu – svarbiausia šalies socialinio dialogo platforma, pažadėjo, jog bendradarbiavimo principai liks tokie, kokie yra dabar: „jokių keitimų neiniciuosime nesuderinę prieš tai Trišalėje taryboje“.
Paklausta apie galimą minimalios mėnesio algos (MMA) didinimą, ministrė pabrėžė galinti pasidalinti tik savo nuomone, tačiau teigė besilaikanti pozicijos, kad derėtų laikytis ankstesnio susitarimo – MMA didinti iki 642 eurų.
„Galiu pasakyti tik savo nuomonę. (…) Man atrodo, kad tie sutarimai ar susitarimai, kurie buvo rasti, žinau, kad turite skirtingas nuomones, bet vis dėlto būtų labai gerai, jeigu galėtume tų susitarimų ir laikytis“, – sakė ji. M. Navickienės teigimu, nėra ekonominių parodymų, ypatingai iškraipančių galimybes įgyvendinti susitarimą dėl MMA.
LPSK pirmininkė Inga Ruginienė pasiūlė nesvarstyti MMA klausimo, nes Vyriausybės sprendimas dėl MMA kėlimo iki 642 eurų nepakeistas, ir tai jau įtrauktą į valstybės biudžetą, todėl diskusijos taryboje neturės lemiamos įtakos. Jai antrino ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovė Vita Baliukevičienė: kadangi vyriausybės nutarime, numatančiame MMA augimą, nurodytos sąlygos, dėl kurių reiktų prašyti Trišalės tarybos rekomendacijos, nėra išpildytos, tad vyriausybės nutarimas lieka galioti.
Tačiau darbdavių atstovai su tuo nesutiko ir įvykusioje diskusijoje dar kartą apsikeista nuomonėmis dėl MMA: darbdaviai pareiškė liekantys prie savo pozicijos – MMA kelti per anksti, o profesinės sąjungos savo ruožtu taip pat patikino savo nusistatymo nepakeitusios. „Mes taip pat pasiliekame prie savo nuomonės. Nesuprantame, kodėl reikia šiandien svarstyti šį klausimą, nes išlyga buvo tik jeigu išpildomos sąlygos, pažymėtos žvaigždute. Šios sąlygos nėra išpildytos, todėl svarstymui galimybės nėra“, – sakė I. Ruginienė.
Jos vertinimu, galimybė apie tai diskutuoti būtų tik tuo atveju, jeigu būtų kalbama apie MMA didėjimą, kas būtų tikslinga remiantis naujomis ekonominėmis prognozėmis bei Trišalėje taryboje numatyta formule.
Darbotvarkės klausimas dėl Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės ir „Sodros“ 2021 metų biudžetų projektų pristatymo ir vėl buvo atidėtas, nes projektai vis dar koreguojami vyriausybėje.
Trišalės tarybos nariai svarstė Lietuvos verslo konfederacijos iniciatyvą dėl teisėkūros proceso tobulinimo. Siūloma nustatyti vieningą reguliavimą Teisėkūros pagrindų įstatymo pagrindu, apjungiant visą poveikio įstatymų leidybai reglamentavimą viename teisės akte. Taip pat – atsisakyti licencijuojamos lobistinės veiklos modelio ir sukurti Skaidrumo registrą; viešinti visus pasiūlymus, kurie yra teikiami teisėkūros procese, teisės aktų projektų informacinėje sistemoje; įpareigoti Seimo narius viešinti teikiamo pasiūlymo, teisės akto projekto iniciatorius. Siūloma ir nustatyti griežtesnes rengimo, derinimo su visuomene, svarstymo ir priėmimo procedūrines taisykles Vyriausybės ir ministerijų rengiamiems teisės aktų projektams.
Trišalės tarybos kreipimuisi į Seimo Pirmininkę dėl teisėkūros proceso tobulinimo buvo pritarta papildant nutarimą I. Ruginienės siūlymu, kad atsiradus teisės aktų projektams šiuo klausimu, jie turėtų būti svarstomi ir Trišalėje taryboje.
Svarstytas Darbo kodekso 123 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XIIIP-1831 (dėl darbo laiko mažmeninėms prekybos įmonėms poilsio ir švenčių dienomis). Trišalės tarybos išvados dėl šio projekto paprašė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
Darbdaviai siūlė šiuo sudėtingu metu tokių klausimų nesvarstyti ir paragino teikti neigiamą Trišalės tarybos išvadą.
LPS „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė informavo, jog yra prasidėjęs bendradarbiavimas tarp Prekybos įmonių asociacijos ir Prekybos centrų darbuotojų lygos, todėl ir darbo bei poilsio laiko klausimas turėtų būti diskutuojamas pirmiausia šiuo formatu.
SADM taip pat teigė nepritarianti projektui, nes Darbo kodeksas nereguliuoja atskiro sektoriaus darbo laiko, ir siūlo dėl tokių dalykų tartis šakos kolektyvinėje sutartyje.
I. Ruginienė teigė, jog profesinės sąjungos nesutinka dėl neigiamos Trišalės tarybos išvados dėl minėto projekto, daugiausia su kuo jos galinčios sutikti – klausimo nukėlimu tolimesniam laikui, sulaukiant, kuo baigsis prekybos sektoriaus darbdavių ir profesinių sąjungų diskusijos šiuo klausimu. Ji prieštaravo teiginiui, jog prekybos įmonių darbo laikas savaitgaliais ir švenčių dienomis – šakos kolektyvinės sutarties reikalas. Anot LPSK vadovės, tai yra politinio apsisprendimo klausimas.
Nuspręsta Seimo komitetui teikti išvadą, jog Trišalė taryba siūlo kol kas šio projekto nesvarstyti, tęsti diskusijas prekybos sektoriuje bei prijungti šį projektą prie DK pakeitimų paketo, kuris svarstomas dvišaliu – darbdavių ir profesinių sąjungų formatu.
Posėdyje taip pat pristatytas SADM parengtas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo Nr. IX-1768 1 ir 8 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 111 straipsniu įstatymo projektas.
Jo tikslas – sudaryti teisinę galimybę Europos Sąjungos agentūrų darbuotojams, Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių darbo inspektoriams ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių institucijų dalyvauti bendruosiuose patikrinimuose Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pasiūlymus šiam projektui galima teikti iki gruodžio 24 d.
Kitas Trišalės tarybos posėdis numatytas sausio 12 d.