Šią savaitę, t.y., lapkričio 23-27 dienomis, Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC) skelbia Demokratijos darbe savaite. Jos metu siekiama atkreipti atsakingų institucijų (Europos Parlamento, nacionalinių vyriausybių) dėmesį į demokratijos darbe reikšmę ir svarbą įmonių veiklai bei ekonomikos stabilumui.
Pats žodis „demokratija“ žodynuose aiškinamas, kaip valdžia, faktiškai ar formaliai kylanti iš visuomenės (bendruomenės) daugumos. O demokratija darbe reiškia susitarimų fiksavimą – kolektyvinių sutarčių pasirašymą, tinkamą ir laiku teikiamą darbuotojų informavimą bei konsultavimąsi su jais, darbuotojų ar jų atstovų įtraukimą į strateginius įmonės sprendimus per bendrovių stebėtojų tarybas, valdybas, taip pat Europos darbo tarybų sukūrimą tarptautinėse įmonėse, galimybę reikšti savo nuomonę, kt. Kitaip sakant, demokratija darbe yra sklandus socialinis dialogas, vykstantis tiek įmonės, tiek šakos, tiek nacionaliniu lygmeniu.
„Iš savo daugiametės asmeninės patirties atstovaujant darbuotojams galiu pasakyti, kad įmonėse, kuriose puikiai veikia efektyvi socialinio dialogo sistema, daugelis problemų ir krizių yra įveikiamos greičiau, efektyviau bei su mažesniais nuostoliais. Tai paprastai nelengvas procesas, reikalaujantis kantrybės, laiko resursų ir kompromisų, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje sprendimai priimti abipusiu sutarimu, pasiteisina labiau, ypač, kai iššūkiai būna susiję su radikaliais pokyčiais, sąlygotais įmonių reorganizacijų, ar krizių, tokių, kaip COVID-19 pandemija“, – atkreipia dėmesį Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos (LPPSF) pirmininkė Dalia Jakutavičė.
Tačiau, pasak LPPSF lyderės, Lietuvoje darbuotojai ir jų atstovai – profesinės sąjungos – vis dar pasigenda realaus ir kokybiško socialinio dialogo: dar yra įmonių, kuriose profesinių sąjungų atstovai nenoriai įleidžiami į darbo kolektyvus, vis dar per mažai pasirašoma kolektyvinių susitarimų, prisidengiant įstatymo silpnumu ar spragomis nenorima skirti vietos darbuotojų atstovams bendrovių valdymo ar priežiūros organuose.
„O užtektų tik paprasto noro susitarti, išgirsti darbuotojus, kurie yra brangiausias darbdavio išteklius, ypač šiuo metu, kai jaučiamas didelis vietinės darbo jėgos stygius. Tiesa, pastaruoju metu stebime teigiamą poslinkį šia linkme viešajame sektoriuje ar valstybės valdomose įmonėse, tačiau privačiame sektoriuje dar stipriai stagnuojame“, – pažymi D. Jakutavičė.
Be to, anot LPPSF pirmininkės, reikia pripažinti, kad turime sudaryti tinkamas sąlygas profesinių sąjungų atstovams pasiruošti kokybiškai dirbti įmonių valdymo ar priežiūros organuose, kur reikalingos aukšto lygio žinios bei tinkamas pasirengimas. Jos nuomone, čia stipriau galėtų prisidėti Valdymo koordinavimo centras.
Taip pat ne mažiau svarbu ir sukurti sklandžiai veikiančią teisinę bazę demokratijai darbe ir stipriam socialiniam dialogui visais lygmenimis palaikyti, kad darbdaviai, pažeidžiantys darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais procedūras, neštų didesnę atsakomybę.
„Esu tikra, jog kokybiškas demokratijos darbe procesas padėtų Lietuvai stiprėti kaip šaliai, turinčiai ambicijų kurti aukštą pridėtinę vertę, mažinti socialinę atskirtį bei kurti gerovės valstybę šalies gyventojams“, – apibendrina D. Jakutavičė.
Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos informacija