Skaitmenizacijos skyriai laisvosios prekybos sutartyse

Tarptautinė profesinių sąjungų konfederacija (ITUC) paskelbė naują studiją „E.prekyba, laisvosios prekybos sutartys, skaitmenizacijos skyriai ir poveikis darbui: lyginamoji sutarčių tekstų analizė ir praktinės to pasekmės“.

Studijoje teigiama, kad net prieš sveikatos krizę situacija darbo pasaulyje nebuvo gera – apie 60 proc. (!) darbuotojų dirbo neformalioje ekonomikoje. Tai reiškia, kad jie negalėjo reikalauti darbuotojams priklausančių teisių bei apsaugos. Nenuostabu, kad ženkli dalis tokių žmonių dirbdami negalėjo oriai gyventi. COVID-19 dar labiau apsunkino situaciją, bet tai dar ne pabaiga – jei būtų priimti Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO/ WTO) svarstomi pasiūlymai dėl elektroninės prekybos, tai tik dar labiau didintų nelygybę. Tai reikštų, kad valstybių vyriausybės sutiktų sumažinti įtaką savo šalyse tarptautinių kompanijų naudai, kas automatiškai sumažintų jų galimybes imtis veiksmų, nors ir būtų kenkiama viešajam interesui.

ITUC pabrėžia, kad skaitmeninės technologijos turi potencialą padėti įveikti sudėtingiausius šio meto iššūkius, bet, nepaisant to, būtina elgtis atsargiai. Pasaulio prekybos organizacijos e.prekybos sutartis – vienas iš pavyzdžių. Duomenų kontrolė – PPO pasiūlymų centre. Vis tik nesunku suprasti, kad, jei didžiosioms skaitmeninėms kompanijoms būtų suteikta galimybė dar laisviau elgtis su duomenimis, jų įtaka pasaulio ekonomikoje neadekvačiai išaugtų. „Jų galia ir taip didelė, nes vyriausybės nesugebėjo tinkamai pritaikyti konkurencijos politikos ir sustabdyti jų dominavimo rinkose“, – teigia ITUC generalinė sekretorė Sharan Burrow.

Pasak jos, svarbu, kad dirbtinio intelekto vystymas, vis platesnis algoritmų naudojimas ir šaltinio kodo naudojimas būtų skaidrūs ir užkardytos galimybės tuo piktnaudžiauti. Taip pat svarbi prieiga prie teisingumo, kad nukentėjusieji šiame kontekste galėtų ginti savo teises. Jei PPO pasiūlymai būtų priimti, didžiosios technologijų įmonės taptų itin įtakingomis žaidėjomis tarptautinėje ekonomikoje. Kadangi pagrindinis verslo tikslas – pelnas, jų poveikis nebūtinai bus naudingas viešajam interesui ar demokratinių vertybių propagavimui. Veikiau nutiks priešingai, kai nukentės tiek asmenų privatumas, tiek darbo teisės.

Tarptautinis profesinių sąjungų judėjimas aiškiai pasisako prieš PPO svarstomus pasiūlymus ir juose mato daug grėsmių. Pagrindinės potencialios rizikos, išskirtos studijoje:

  • išaugsianti nestabilaus ir nesaugaus darbo dalis,

  • apsunkintas vietinių darbą reglamentuojančių įstatymų taikymas,

  • prastėjančios darbuotojų teisės,

  • iššūkiai dėl naudojamų algoritmų skaidrumo,

  • prieigos prie rinkų teisės išplėtimas tarptautinėms technologinėms kompanijoms,

  • didžiųjų technologijų kompanijų galios prieš darbuotojus išaugimas,

  • grėsmė šalių „vietinių industrijų“ ateičiai reikalaujant laisvo duomenų perdavimo,

  • situacija taptų kur kas palankesnė didelėms tarptautinėms kompanijoms mažų ir vidutinių įmonių sąskaita,

  • didelė įtaka žemės ūkiui.

Kai žmonės naršo internete, siunčia elektroninius laiškus, naudoja žemėlapių programėles ar daro kitus panašius veiksmus, visa tai kuria duomenis. Juos išanalizavus, galima ne tik daug ką pasakyti apie asmenų elgesį, bet ir jį nuspėti (ar dėl ko itin nerimaujama – tuo manipuliuoti). Paprastai sakant, naudojantis nemokamomis skaitmeninėmis paslaugomis, mokama savo duomenimis, su kuriais ne visada aišku, kas yra daroma (neretai net pats žmogus netgi negali sužinoti, kas apie jį surinkta). Kuo daugiau duomenų, tuo tikslesnes tendencijas galima išvesti. Profesinės sąjungos taip pat vis labiau nerimauja dėl augančio darbdavių stebėjimo darbovietėse, t. y. darbuotojų veiklos sekimo.

Studijoje pažymima, kad didžiosios technologinės kompanijos ir jų būstinių šalys jau senokai siekia iškovoti sau teisę kurti šios globalios duomenų valdymo sistemos taisykles. Dėl to vyriausybės spaudžiamos priimti tam tikrus specifinius įsipareigojimus per laisvosios prekybos sutartis (Free trade agreements, FTA). Pirmoji iš tokių sutarčių, kur įtrauktas išsamus skyrius dėl skaitmeninės prekybos, pasirašyta dar 2003 m. tarp Australijos ir Singapūro. Dabar tai jau persikėlė į PPO, kuri laikoma globalių prekybos taisyklių kūrėja.

Taigi, 2019 m. sausį Pasaulio prekybos organizacijoje prasidėjo daugiašalės derybos dėl e.komercijos. Tiesa, derasi tik apie 80 šalių ir dalis – daugiausia besivystančių valstybių – priešinasi naujoms deryboms.

Pastebėtina, kad viena svarbiausių naujų sričių, įtraukiamų į laisvosios prekybos sutartis, yra reikalavimas dėl laisvo duomenų perdavimo tarp valstybių sienų. Vis tik pagal tai, kaip klostosi situacija, atrodo, kad yra siekiama normalizuoti surinktus duomenis kaip PRIVAČIĄ nuosavybę ir suteikti tarptautinėms kompanijoms laisvai perkėlinėti informaciją apie asmenis su minimaliu arba išvis be jokio reglamentavimo. Žinoma, tokią sistemą itin palaikytų JAV, kur ir yra daugiausia didelių technologinių kompanijų, o tuo metu ES šalys reikalauja rimtai laikytis asmens duomenų apsaugos (Asmens duomenų apsaugos reglamento – GDPR – principų).

Pagrindinės įžvalgos po analizės

Išanalizavus keturių sutarčių tekstus (Išsamios ir progresyvios Ramiojo vandenyno regiono

partnerystės/ JAV-Meksikos-Kanados/ ES-Japonijos ekonominės partnerystės/ ES pateikimo PPO), daromos išvados, kad:

  • tyrėjų vertinimu, dalis temų, aptariamų šių sutarčių skaitmenizacijos skyriuose nėra specifinės prekybos temos ir apskritai neturėtų būti įtraukiamos į sutartis – daug įtraukiamų aspektų apskritai turėtų būti reguliuojami nacionalinės teisės,

  • pastebėtina tendencija, kad, įtraukiant specifinius skyrius dėl skaitmenizacijos į tarptautinius prekybos susitarimus, siekiama sumažinti vyriausybių galimybes reglamentuoti daug besivystančių esminių skaitmeninės ekonomikos sričių,

  • skaitmeninės technologijos bet kuriuo atveju pertvarko mūsų ekonomikas, net jų neįtraukius į tarptautinius susitarimus; vis tik šios sirties įtraukimas į tokius tarptautinius susitarimus kuria prielaidas liberaliai ir menkai reguliuojamai aplinkai, kas dar labiau padidintų ir taip egzistuojančias ekonomines ir socialines rizikas,

  • duomenų srautams ir algoritmams tampant esminiu mūsų socialinio ir ekonominio gyvenimo elementu, skaitmenizacijos skyriai tarptautiniuose susitarimuose ateityje įgis vis didesnę reikšmę.

 

 

Visą ITUC paskelbtą studiją (angl.) rasite čia: https://www.ituc-csi.org/e-commerce-report

Iliustracija: Pete LinforthPixabay