Dalis darbdavių ES Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR) išnaudoja trukdydami profesinėms sąjungoms. Nauja analizė parodė, kad, piktnaudžiaujant asmens duomenų apsaugą ginančiais įstatymais, paminamos profesinių sąjungų teisės.

Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) narių apklausa apie ES Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą parodė naują rūpestį keliančią tendenciją: dalis darbdavių juo piktnaudžiauja ir trukdo profesinėms sąjungoms kontaktuoti su darbuotojais darbovietėse. Šiuolaikiniame darbo pasaulyje tai apima ir skaitmeninę prieigą.

Tokia situacija veda prie kur kas didesnių problemų – apsunkintų kolektyvinių derybų. O būtent kolektyvinės derybos yra „esminis elementas kuriant socialią rinkos ekonomiką“ ir „būtinas pagrindas nustatyti geriems atlyginimams“. Vis tik jos neįmanomos, jei profesinės sąjungos negali normaliai kontaktuoti su darbuotojais darbe.

Pasak ETUC generalinio sekretoriaus pavaduotojos Esther Lynch, BDAR priimtas tam, kad apsaugotų žmones nuo korporacijų galios, bet dabar korporacijos juo piktnaudžiauja tam, kad pačios apsigintų nuo žmonių galios.

„Galimybė patekti į darbovietes yra esminė profesinių sąjungų teisė. 2020-aisiais tai reiškia ir skaitmeninę prieigą. Be to profesinės sąjungos negali suteikti darbuotojams reikalingos informacijos, reikalingos norint su darbdaviais tinkamai kolektyviai derėtis dėl sąžiningų atlyginimų ir gerų darbo sąlygų, – sako ji. – Europos Komisija turi palaikyti ir skatinti profesinių sąjungų teises, jei iš tiesų norima pasiekti sąžiningų atlyginimų visose šalyse narėse.“

Keletas pavyzdžių iš ETUC narių:

Ispanija: „Po BDAR paskelbimo daug kompanijų ir netgi viešųjų įstaigų atsisako profesinėms sąjungoms suteikti jų veiklai būtiną dokumentaciją su pretekstu, kad tai neleidžiama dėl duomenų apsaugos“.

Liuksemburgas: „Duomenų apsauga dažnai naudojama kaip pretekstas darbdaviams darbuotojų atstovams neteikti informacijos reikalingos jų įstatymais nustatytoms pareigoms atlikti“.

Belgija: „Daug kompanijų naudojasi BDAR teigdamos, kad negali leisti profesinių sąjungų atstovams bendrauti su visais savo darbuotojais, suteikti informacijos apie naujai pasamdytus darbuotojus ar apie subrangovus ir pan.“

Kipras: „Darbdaviai atsisako suteikti duomenis profesinėms sąjungoms apie jų narių sąrašą bei jų įnašus profesinėms sąjungoms. Mūsų duomenų apsaugos pareigūnas apie šią problemą pranešė nacionaliniam asmens duomenų apsaugos komisarui. Pastarasis, išanalizavęs situaciją, įpareigojo darbdavius teikti šiuos duomenis profesinėms sąjungoms“.

Lenkija: „Darbuotojai dažnai nesuteikia prašomos informacijos, argumentuodami, kad BDAR interpretacija, kurią pateikia profesinės sąjungos yra klaidinga, nes BDAR 6.1 straipsnis negarantuoja teisės profesinėms sąjungoms gauti tokios informacijos kaip vardas, pavardė ar kontaktiniai duomenys. Vis tik Asmens duomenų apsaugos biuro prezidentas dar 2019 m. rugpjūtį pateikė sprendimą, įpareigojantį vieną didžiausių Lenkijos darbdavių teikti tokią informaciją profesinėms sąjungoms, aiškiai pasakydamas, kad tai neprieštarauja BDAR. Vis dėlto minėtas darbdavys apskundė Asmens duomenų apsaugos biuro sprendimą Vyriausiajam administraciniam teismui ir šiuo metu laukiame jo sprendimo“.

Parengta pagal Europos profesinių sąjungų konfederacijos informaciją