Europos Sąjungos ekonomika auga, tačiau ilgalaikių bedarbių ir skurstančių žmonių skurdo lygis nemažėja ir daugeliui ES šalių kelia susirūpinimą.
Pagal 2019 m. užimtumo ataskaitą skurdas arba socialinė atskirtis Eurostato duomenimis gresia 112,9 mln. žmonių arba 22.5 proc. visų Europos Sąjungos gyventojų.
Didelę skurdo rizikos grupę sudaro moterys dėl nedarbo, dėl atsakomybės už rūpinimąsi šeima nesidalijimo ar mažai apmokamo darbo, atlyginimų skirtumų, mažesnių socialinių ar senatvės pensijų, o taip pat jaunimas dėl aukšto nedarbo lygio. Be to, atskirtis ir skurdas ypatingai paliečia vaikus. Eurostato duomenimis, skurdą ir atskirtį patiria 26 mln. Europos vaikų. Jie sudaro 27 proc. jaunesnių nei 18 m. amžiaus ES gyventojų.
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) nuomone (Nuomonė SOC/584 „Už Europos pagrindų direktyvą dėl minimalių pajamų“), Europos Sąjungos šalyse turėtų būti įteisinama derama minimalių pajamų nustatymo sistema.
Tai priemonė dėl asmenų integracijos ar reintegracijos į darbo rinką ir kovos su darbą turinčių, tačiau skurstančių darbuotojų reiškiniu.
Įteisinti deramų minimalių pajamų sistemą ES būtų naudinga visai visuomenei: ji suteikia galimybę gyventi oriai, sukurti visuomenę, kurioje būtų didesnė lygybė, visuomenei užtikrinama naudinga socialinė sanglauda.
EESRK nuomone, reikia parengti direktyvą dėl minimalių pajamų nustatymo orientacinės sistemos atsižvelgiant į šalies gyvenimo lygį, į socialinio perskirstymo, apmokestinimo, gyvenimo lygio aspektus, apibrėžimus pagal orientacinį biudžetą.
Minimalių pajamų nustatymas – tai politinis ES veiksmas.
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ragina Europos Komisiją (EK) imtis veiksmų nacionaliniu ir Europos lygmeniu sustiprinti koordinuotą valstybių narių strategiją visiems ES piliečiams teisę gauti tinkamo dydžio minimalias pajamas, minimalų darbo užmokestį, nes tai visais gyvenimo etapais užtikrintų orų gyvenimą, garantuotų minimalių pajamų sudedamąsias dalis grynais ir natūra, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros, būsto, judumo, paramos šeimai ir viešųjų paslaugų prieinamumą.
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen pažadėjo, kad vienas jos prioritetinių darbų bus siūlymai dėl minimalios algos Europos Sąjungoje ir kad per 100 darbo dienų Komisija pateiks priemones, skirtas „užtikrinti, kad kiekvienam Sąjungos darbuotojui būtų mokamas teisingas minimalus darbo užmokestis“. EK vadovė pažadėjo, kad Komisija jau sausio 14 dieną paskelbs konsultacijas dėl šios politikos.
Tiesa, ne visos ES šalys pritaria minimalios mėnesinės algos nustatymui. Tos šalys, kuriose profesinės sąjungos ypač stiprios ir kasmet pasirašo sektorinius susitarimus su Vyriausybėmis dėl darbo užmokesčio dydžio kiekviename sektoriuje, nėra linkusios pritarti minimalios mėnesinės algos nustatymui ES lygiu. Iš 28 ES šalių minimali mėnesinė alga nenustatoma tik šešiose, tai būtų Švedija, Danija, Suomija, Austrija, Italija ir Kipras.
Minimalios algos nustatymo idėją palaiko daug Europos Sąjungos parlamentarų.
„Minimali alga Europos Sąjungos šalyje turėtų siekti ne mažiau 60 proc. vidutinio šalies atlyginimo“, teigia Europos Parlamento (EP) narė Vilija Blinkevičiūtė.
Politikė viliasi, kad ES svarstomas pasiūlymas dėl minimalios algos virs ne rekomendacija, o įpareigojimu.
Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC), o taip pat Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija palaiko iniciatyvą „Dėl vienodos minimalios algos Europos Sąjungos šalyse“ ir aktyviai prisideda prie jos įgyvendinimo.
Sausio 7 d. ETUC surengė pirmąjį susitikimą su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen (nuotr.) aptarti darbo užmokesčio didinimą kolektyvinių derybų būdu ir kitus Europos darbuotojų prioritetus.
ETUC palankiai vertina darbo užmokesčio didinimo planus ir mano, kad kolektyvinės derybos yra tvarus sprendimas kovojant prieš darbo užmokesčio mažinimą ir nelygybę.
Europos darbuotojų atlyginimų padidėjimas jau senokai užtruko po griežto taupymo dešimtmečio, tačiau minimalus darbo užmokestis gali būti tik pirmasis žingsnis norint rasti tvarų nelygybės sprendimą. Reikia, kad Europa sustiprintų kolektyvines derybas visose ES šalyse, o ypač ten, kur jos dar labai silpnos.
Susitikime ETUC išreiškė nuomonę, kad „profesinės sąjungos vaidina svarbų vaidmenį atkuriant dirbančiųjų žmonių pasitikėjimą Europa“ ir patikino, kad šis susitikimas yra stiprus socialinio dialogo su nauja Europos Komisija pradžia.
Irena Petraitienė
Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narė
