Liepos 18 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje įvyko susitikimas dėl kolektyvinių derybų su Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacija „Linava“. Susitikime dalyvavo socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, viceministrė Eglė Radišauskienė, Susisekimo ministerijos ekspertė Agnė Butkutė, Lietuvos banko ekonomistai, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ sekretorius transporto politikai Tomas Garuolis, „Linavos“ advokatas Justinas Usonis, Lietuvos transporto darbuotojų profesinių sąjungų forumo pirmininkas Bronius Bučelis, Vairuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Jovita Jančiauskienė, Lietuvos profesinių sąjungų aljanso pirmininkas Audrius Cuzauskas, Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos teisininkė Rita Kairienė, Baltijos transporto profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Gintaras Čiužas, Lietuvos transporto darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Egidijus Pribušauskas, Pietų Lietuvos profesinė sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Arūnas Lekavičius.
Viceministrė Eglė Radišauskienė informavo, kad „Linava“ ir LPS „Solidarumas“ raštu kreipėsi į ministeriją prašydamos išplėsti šakos kolektyvinę sutartį, o Lietuvos transporto darbuotojų profesinių sąjungų forumas kreipėsi su prašymu krovininio transporto vairuotojų atlyginimams taikyti 1,8 minimalios mėnesio algos (MMA) koeficiento dydį mokant 100 % dienpinigius. Viceministrė taip pat pristatė Lietuvos banko atstovus, kurie įvertins ir rugsėjo mėnesį pateiks analizę, kokį koeficiento dydį galima būtų taikyti vairuotojams. Jos teigimu, „Linavos“ atstovai išreiškė pageidavimą, kad Forumo tarybos nariai pateiktų krovininio transporto vairuotojų, priklausančių profesinėms sąjungoms, sąrašus. Taip pat pasiūlė Forumo atstovams grįžti į kolektyvines derybas, iš kurių jie pasitraukė birželio 18 d. Viceministrės žiniomis, derybose tarp „Linavos“ ir „Solidarumo“ aptariamos galimybės drausti krovininio transporto vairuotojus.
Ministras Linas Kukuraitis kvietė tęsti derybas, kad Vyriausybė vėliau galėtų išplėsti pasirašytą šakos kolektyvinę sutartį. Žinoma, jei nebus sutarta su visomis profesinėmis sąjungomis, tai sutartis galios tik „Solidarumo“ nariams. Anot ministro, Vyriausybė gal ir nepritars, kad vairuotojų atlyginimų koeficiento dydis būtų 2 nuo MMA, tačiau gali būti, kad jis bus didesnis nei 1,4, koks yra numatytas tarpiniame „Linavos“ ir „Solidarumo“ derybų susitarime.
Tomas Garuolis informavo, kad su „Solidarumo“ atstovais derybos tęsiasi ir vyksta sklandžiai. Anot jo, „Linavai“ priklausančios įmonės 2018 metais uždirbo 170 mln. eurų pelno, o jei būtų taikomas atlyginimų koeficientas 2, pelnas sumažėtų apie 130 mln. eurų. Be to, „Linavos“ atstovo teigimu, darbuotojų skaičius sektoriuje auga, ir svarstoma įmones iškelti į Rytų šalis, jeigu ES Parlamentas patvirtintų Mobilumo paketą.
Bronius Bučelis priminė, kad Lietuvos Trišalė taryba yra suteikusi įgaliojimus Forumui vesti kolektyvines derybas su „Linava“, ir tai yra įteisinta gegužės 8 d. derybų protokole. Anot jo, Forumas atstovauja apie 7000 krovininio transporto vairuotojų ir yra pateikęs savo poziciją dėl koeficiento dydžio, tačiau iki šiol nėra sulaukęs pasiūlymų iš „Linavos“. Forumo pirmininkas pasvarstė, kad jeigu „Linavos“ įmonės nuo uždirbto pelno krovininio transporto vairuotojų atlyginimams skirtų 25 mln. eurų, tai šiame sektoriuje nebūtų mokamas minimalus atlyginimas, o vairuotojai turėtų socialines garantijas. O tuomet, anot jo, kolektyvinėse derybose galima būtų aptarti ir draudimų dydžius.
Vairuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Jovita Jančiauskienė teigė, jog dauguma profesinės sąjungos narių nepageidauja, kad jų narystė būtų išviešinta, nes baiminasi, kad darbdaviai su jais susidoros.
Jai antrino ir Audrius Cuzauskas, kuris taip pat priminė, jog darbo ginčų komisijose nagrinėjama daug bylų iš transporto sektoriaus dėl įvairių pažeidimų, tame tarpe – atlyginimų dydžių, atostoginių išmokėjimo, darbo ir poilsio režimo pažeidimų ir kt.
Lietuvos banko ekonomistas siūlė sekti ES šalių pavyzdžiu, kur krovininio transporto sektoriuje nėra dienpinigių, o vairuotojams apmokama nakvynė ir maitinimas pagal pateiktas sąskaitas.
Baigiant viceministrė Eglė Radišauskienė pasiūlė vis dėlto rasti galimybę šalims bendradarbiauti, tęsti kolektyvines derybas ir ieškoti kompromiso. Deja, ministerija nebūsianti tarpininkė kolektyvinėse derybose, o šalims nesutarus, vairuotojų atlyginimų koeficiento dydį turės nustatyti Vyriausybė.
Liepos 9 d. Forumo atstovai situaciją dėl kolektyvinių derybų su „Linava“ aptarė ir su Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininke Rimante Šalaševičiūte. Šiame susitikime tai pat kalbėta ir apie profesinių sąjungų atstovų dalyvavimą bendrovių valdybose.
„Sutarėme Lietuvos trišalei tarybai teikti siūlymą – jei bendrovėje veikianti profesinė sąjunga atstovauja daugiau kaip 1/3 darbuotojų, jos atstovai galės dalyvauti valdybos posėdžiuose be balso teisės, – komentuoja Lietuvos transporto darbuotojų profesinių sąjungų forumo pirmininkas Bronius Bučelis. – Darbo kodeksas ir Tarptautinė darbo organizacija rekomenduoja ir įpareigoja profesinių sąjungų atstovus dalyvauti įmonių valdyme priimant sprendimus. Darbuotojų atstovai turi teisę turėti informaciją bei išsakyti savo poziciją“.
