Diskriminacija darbo vietoje, namuose, mokykloje ir net gatvėse darbe egzistuoja visose pasaulio šalyse. Ji silpnina asmens galimybes, skatina žmonių talentų iššvaistymą ir lėtina ekonomikos pažangą. Be to, diskriminacija didina socialinę įtampą ir nelygybę. Todėl kova su diskriminacija yra esminė Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) oraus darbo darbotvarkės dalis.

Diskriminacija gali paliesti kiekvieną iš mūsų

Diskriminacija gali būti grindžiama daugeliu skirtingų priežasčių, pvz., rasės, lyties, seksualinės orientacijos, ŽIV statuso, negalios, amžiaus ir politinių pažiūrų. O dažniausi diskriminacijos taikiniai yra tautinės ir etninės mažumos, religinės grupės, moterys ir migrantai. Diskriminacija sukelia ir dažnesnius prievartos ir priekabiavimo atvejus darbo aplinkoje.

Pastaruoju metu labai plačiai paplitęs seksualinis priekabiavimas. Jis daro ypatingai didelę žalą sustiprindamas stereotipus apie moterų gebėjimus ir siekius, o tai gali tapti moterų bedarbystės priežastimi, sugriauti jų karjerą ir gyvenimus.

Diskriminacijos domino efektas

Diskriminacija – tiek subtili, tiek atvira – gali turėti įtakos ir asmens psichinei sveikatai. Dešimtmečių tyrimai parodė, kad, kai su mumis elgiamasi nesąžiningai, arba dirbame priešiškoje aplinkoje ilgą laiką, tai kelia didesnę riziką susirgti su stresu susijusiomis ligomis, pavyzdžiui, nerimo sutrikimu ir depresija.

Įrodyta, jog kai paveikiama vieno asmens psichikos sveikata, tai sukelia domino efektą, t.y., pasekmės gali paliesti ne tik pačią auką, bet ir jo aplinką: partnerius, vaikus ir kolegas.

Diskriminacija gali trukdyti žmonėms pasiekti savo svajones ir karjeros siekius. Ji apriboja jų potencialą ir valstybėms per metus atsieina virš 400 mlrd. dolerių.

Pagal Tarptautinės darbo organizacijos informaciją parengė Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacija