Spalio 15 d. įvykusiame Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) posėdyje svarstytas Nacionalinės kolektyvinės sutarties projektas. Jame profesinės sąjungos su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija susitarė dėl pareiginės algos bazinio dydžio kitiems metams bei papildomų garantijų profesinių sąjungų nariams.

Į derybas dėl bazinio dydžio, kurios vyko Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, LPSK priklausančios biudžetiniame sektoriuje veikiančios profesinės sąjungos buvo delegavusios keturis savo atstovus. Kadangi Darbo kodekse numatyta, jog minėtas dydis nustatomas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje, derybininkai derėjosi ir dėl kitų nuostatų. Derybose sutarta, kad pareiginis algos bazinis dydis 2019 m. bus 173 eurai.

Anot derybininkų, Vyriausybė delsė pradėti derybas, nors LPSK jas inicijavo dar vasario mėnesį. Pirmasis posėdis sušauktas tik birželio mėnesį, kai Vyriausybė jau buvo preliminariai paskirsčiusi biudžetą sektoriams, o iki spalio surengti penki susitikimai. Biudžetinio sektoriaus profesinių sąjungų atstovai teigė, jog suderėtas variantas – optimalus, ir nors ilgai trukusiose diskusijose oponentai abejojo dokumento nauda, vis dėlto balsų dauguma nuspręsta pasitikėti derybininkais ir sutarties projektui pritarti.

Kadangi naujasis Darbo kodeksas numato galimybę kolektyvinėse sutartyse susiderėti dėl papildomų garantijų išskirtinai profesinių sąjungų nariams, tokia galimybe šiuo atveju ir pasinaudota. Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje susitarta, kad profesinės sąjungos nariams nustatoma papildoma apmokamų kasmetinių atostogų diena, taip pat jiems suteikiamos 10 darbo dienų mokymosi atostogos, paliekant už jas jo vidutinį darbo užmokestį, arba suteikiamos 20 darbo dienų mokymosi atostogos, paliekant už jas 50 procentų jo vidutinio darbo  užmokesčio.

Be to, siekiant išvengti derybų vilkinimo sutartyje numatyta, kad derybos dėl naujos sutarties sudarymo ir pareiginės algos bazinio dydžio nustatymo 2020 metams data bus suderinama 2019 m. I ketvirtį.

LPSK valdybos posėdyje konstatuota, kad biudžetiniame sektoriuje yra didelė atskirtis tarp atlyginimų. Pareiginės algos bazinis dydis yra siejamas su  pareigybių kategorijomis, kurioms priskiriami atitinkami pareiginės algos koeficientai – nuo 4 iki 22, todėl keliant minėtą dydį atskirtis dar labiau auga. Priešingai nei didinant minimalią mėnesio algą (MMA), kai atlyginimas gaunantiesiems MMA pakyla visiems vienodai, didžiausią atlyginimų augimą šiuo atveju pajus daugiausiai uždirbantieji, o mažiausias pajamas gaunančiųjų situacija praktiškai nesikeis. LPSK prioritetas – rūpintis mažiausiai uždirbančiais darbuotojais, todėl  LPSK sieks, kad padėtis biudžetiniame sektoriuje keistųsi taip, jog spręstų mažiausių atlyginimų problemą.

Bazinis dydis yra taikomas valstybės politikų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginėms algoms, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų atlyginimams, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų atlyginimams, karių tarnybiniams atlyginimams ir kitoms teisės aktuose nustatytoms išmokoms.