Rugsėjo 18 d. Lietuvos trišalėje taryboje paskutinį kartą buvo grįžta prie minimalios mėnesio algos (MMA) 2019 m. kėlimo klausimo. Visos trys pusės pateikė savo variantus, tačiau neradus kompromiso užfiksuotos skirtingos nuomonės, o sprendimą dėl MMA turės priimti Vyriausybė.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai (LPSK) šiame posėdyje atstovavo LPSK pirmininkė Inga Ruginienė (ji pirmininkavo posėdžiui), Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė ir Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos pirmininko pavaduotoja Dalia Jakutavičė.

Profesinės sąjungos toliau laikėsi pozicijos, jog MMA 2019 m. turi būti 450 eurų, tačiau pateikė ir kompromisinį variantą, kad 450 eurų būtų galima pasiekti laipsniškai: nuo 2019 metų sausio MMA būtų 430 eurų, o atėjus liepai kiltų dar 20 eurų iki 450 eurų.

Kadangi Vyriausybės atstovai teigė, jog MMA turi būti nustatoma visiems metams ir nesutiko įsipareigoti papildomai MMA kelti viduryje metų, profesinės sąjungos liko prie savo varianto – 450 eurų.

Vyriausybės pusė, įvertinusi patikslintą šalies vidutinio mėnesio atlyginimo prognozę, pasiūlė MMA kelti iki 430 eurų, nors iki tol visada laikėsi savo pirminio pasiūlymo – 420 eurų. Tuo tarpu darbdavių organizacijų atstovai liko prie 420 eurų, nors derybų pradžioje nebuvo linkę MMA kėlimui pritarti apskritai.

Kadangi dar prieš Trišalės tarybos posėdį premjeras Saulius Skvernelis žiniasklaidai teigė, jog MMA nuo sausio 1 d. gali būti 430 eurų, tikėtina, jog artimiausiu metu Vyriausybė ir priims tokį nutarimą.

Vėliau posėdyje vidaus reikalų vicemiminstras Arūnas Gražulis informavo Trišalės tarybos narius, jog Vyriausybė gegužės mėnesį priėmė sprendimą nustatyti kvotas kai kurių profesijų darbuotojams iš užsienio. Valdininkas siūlo, kad dėl jų galėtų apsispręsti Trišalė taryba tokiu pačiu principu, kaip ir MMA nustatymo atveju. T.y. įvertinusi darbo rinkos statistiką, Lietuvos darbo biržos sudarytą trūkstamų profesijų sąrašą bei Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) ataskaitas, trišalė taryba rekomenduotų Vyriausybei kvotas darbuotojams iš užsienio. Jeigu Trišalė taryba neprisiimtų tokios atsakomybės, reiktų kurti tam tikrą formulę, kuri, anot viceministro, būtų pakankamai nelanksti.

Profesinių sąjungų atstovai iš esmės pritarė A. Gražulio pasiūlytai idėjai, ją skeptiškai įvertino darbdavių pusė, tačiau kadangi Vyriausybė dėl kvotų yra apsisprendusi, tereikia ieškoti jų nustatymo priemonių, ministerijos paprašyta šiuo klausimu išsamesnės informacijos raštu.

Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius pristatė darbo apmokėjimo sistemų įstaigose ir įmonėse apžvalgą. Kadangi naujasis Darbo kodeksas numato, jog įmonėse, turinčiose daugiau nei 20 darbuotojų, turi būti darbo apmokėjimo sistema, bei tai, ką joje būtina aptarti, VDI atliekant patikrinimus yra pildomi atitinkami klausimynai.

Nuo 2017 m. liepos 1 d. iki rugpjūčio 31 d. patikrintos 976 įmonės, iš kurių 424 įmonėse darbo apmokėjimo sistema buvo nustatyta, o 139 įmonėse – nebuvo. Daugiausia, anot pranešėjo, darbo apmokėjimo sistemų nenustatyta transporto įmonėse. J. Gricius taip pat priminė, jog Lietuvoje yra tik 11 tūkst. įmonių, turinčių daugiau nei 20 darbuotojų, ir beveik 200 tūkst., kuriose dirba mažiau žmonių.

Trišalės tarybos posėdyje pratęsti darbuotojų organizacijų, darbdavių organizacijų ir Lietuvos Respublikos vyriausybės atstovų, deleguotų į Trišalę tarybą prie Lietuvos darbo biržos, įgaliojimai. Taip pat patvirtintos komisijų prie Trišalės tarybos sudėtys.

Kitas posėdis numatytas spalio 16 d.