„Socialinė Lietuvos politika neutrali, tad visiems vienoda, ko čia dar norėti?“ – sukasi tūlo valdininko galvoje vos tik koks specialistas prabyla apie lyties aspekto integravimo strategiją, iškeliančią lyčių lygybės siekį visose gyvenimo srityse. Ir, nors šios priemonės kartais kratomasi kaip kokio baubo, Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) ekspertės Barbaros Limanowskos teigimu, ji – tiesiog sveikos nuovokos rezultatas.
Ne ideologija
Trumpai tariant, lyties aspekto integravimo strategija (angl. Gender Mainstreaming) yra politika, vykdoma atsižvelgiant į vienokio ar kitokio sprendimo įtaką moterims ir vyrams. Neutrali formuluotė, vartojama didžiojoje daugumoje šalies strateginio planavimo dokumentų, nėra efektyvi, nes, kaip teigia EIGE vyresnioji lyties aspekto integravimo ekspertė B. Limanowska, lyties perspektyva yra svarbi visais atvejais, kai sprendžiami žmonėms aktualūs klausimai.
Esama įvairių metodų ir įrankių, kaip integruoti lyties aspektą į vykdomą politiką. Norėdamas pagelbėti Europos šalims, EIGE sukūrė specialią platformą, kurioje pristatomi įvairūs būdai, kaip formuoti socialiai atsakingesnius tikslus, uždavinius ir veiklas jiems pasiekti.
B. Limanowska mano, kad visi jie yra naudingi ir vienaip ar kitaip gali būti pasitelkiami sprendžiant gyventojų problemas, tačiau ji labiausiai pabrėžia pagal lytį suskirstytų statistikos duomenų rinkimą, jų analizę ir priimtų sprendimų poveikio vertinimą. „Frazės atrodo skambios, tačiau iš tiesų tereikia pažvelgti, kas yra tikslinė auditorija, išsiaiškinti, ko ji nori ir kaip geriausiai atsižvelgti į jos poreikius“, – aiškina ekspertė.
Svarstantiems, kaip sėkmingai integruoti lyties aspektą, B. Limanowska pataria būti pragmatiškiems, realistiškiems ir labai konkretiems. „Kalbama ne apie teorijas ar ideologijas, bet apie tai, kaip padėti žmonėms – tiek moterims, tiek vyrams“, – sako ji pabrėždama, kad būtina pradėti jau nuo planavimo stadijos. Tam, kad, įrengus traukinių stotį ir visą jos infrastruktūrą, nepaaiškėtų, jog, pavyzdžiui, nėra vietos, kur motinos galėtų krūtimi pamaitinti savo mažylius.
„Integravimas nereikalauja didelių pastangų, tiesiog nuo pat pradžių reikia turėti galvoje skirtingus žmonių poreikius. Geriau pagalvojus, tai, ką vadiname lyties apsekto integravimo strategija, iš tiesų tėra sveika nuovoka“, – įsitikinusi B. Limanowska.
Kasdieniai poreikiai
Kai ekspertė lankėsi Lenkijoje, ji dalyvavo susitikime su vieno miesto mere, papasakojusia apie naujas viešojo transporto pertvarkos iniciatyvas. Savivalda nutarė naktinių autobusų vairuotojus įpareigoti sustoti ten, kur patogiausia (ir saugiausia) keleiviams. O jei iš autobuso išlipa moteris, vairuotojas privalo įsitikinti, ar paskui ją nelipa niekas, kam ji nedavė sutikimo eiti kartu.
Šis ir panašūs lyties aspekto integravimo pavyzdžiai atkeliavo iš Švedijos – būtent šios šalies savivaldybių asociacijos sukurtas filmukas dažniausiai pateikiamas kaip strategijos klasika. „Manau, kad merei buvo visiškai nesvarbu, iš kur atsirado ši idėja, nes ji tiesiog buvo priimta kaip geras būdas susidoroti su konkrečiomis problemomis“, – kalba B. Limanowska.
Ekspertė pateikė ir Ispanijos, atlikusios išsamų viešojo transporto naudotojų poreikių analizę, pavyzdį. Iš pradžių dėl poreikių buvo aiškinamasi pagal tris kategorijas: darbą, švietimą ir laisvalaikį. Taip daugiau dėmesio buvo teikiama maršrutams, vedantiems į dideles gamyklas, kuriose dažniausiai dirba vyrai. Vėliau laisvalaikio kategorija buvo išskaidyta, t. y., pradėta kreipti dėmesį, kaip viešuoju transportu naudojamasi apsiperkant parduotuvėse, vežant vaikus į mokyklas, darželius, keliaujant į sveikatos priežiūros įstaigas – šios sritys su laisvalaikiu neturi nieko bendra, tad tyrėjai pamatė, kad esama prioritetų sistema palankesnė vyrams, nors statistiškai viešuoju transportu jie keliauja rečiau nei moterys. „Jie pakeitė prioritetus, atsižvelgdami į laiką bei poreikius, užtikrino, kad būtų patogu ir saugu keliauti į darželius, mokyklas, ligonines, prekybos centrus, ir taip infrastruktūrą padarė geresnę visiems“, – teigia B. Limanowska.
„Šis pavyzdys yra labai geras, nes atskleidžia, ką reiškia į konkrečias problemas pažvelgti iš lyties perspektyvos. Taip klausiama ne tik apie skirtingus moterų ir vyrų poreikius, bet kartu verčiama susimąstyti, kokius vaidmenis moterys ir vyrai atlieka visuomenėje. Gi, likdamos namuose, moterys nesimėgauja kava – jos rūpinasi vaikais, kitais šeimos nariais, ir šios gyvenimo pusės neturėtume pamiršti. Ypač šiais laikais, kai darbo ir šeimos derinimas yra ES prioritetas. Svarbu rūpintis, kaip pagerinti žmonių kasdienybę, kad ir vyrai, ir moterys galėtų rasti balansą tarp darbo ir privataus gyvenimo“, – priduria ji.
Supaprastinus teorijas, deklaracijas ir skambius žodžius, lyties aspekto integravimas yra tiesiog praktiškas būdas, kaip pagerinti visų žmonių gyvenimą. Dažnai klaidingai įsivaizduojama, kad lyties „klausimais“ apeliuojama tik į tas problemas, su kuriomis susiduria moterys. „Kai kalbame apie lyties aspekto integravimą, kalbame apie pusiausvyros radimą, tad dažnai lyginame moterų ir vyrų situacijas. Daugumoje jų moterys tikrai atsiduria mažiau palankiose aplinkybėse, tad ir reikalingi mechanizmai, kuriais naudojantis būtų sulyginamos pozicijos. Bet tai anaiptol nereiškia, kad jie naudingi tik joms“, – apibendrina B. Limanowska.
Publikacija parengta įgyvendinant projektą „Savivaldybės sėkmės kodas – lyčių lygybė“, bendrai finansuojamą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Projektą įgyvendina Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos moterų lobistinė organizacija.
