Tarptautinis valiutos fondas paskelbė Lietuvos padėties vertinimą.
Išvadose teigiama, kad Lietuvos ekonomikos padėtis gera: ji kyla, pasižymi fiskaliniu pertekliumi ir stipria fiskaline sistema, nedarbas beveik grįžo į prieškrizinį lygį. Vis dėlto vidutinio laikotarpio iššūkiai reikšmingi. Ypač – dėl socialinės atskirties ir aštrių demografijos iššūkių. Tam, kad Lietuva atlieptų šiuos iššūkius, būtinos ambicingos reformos. Pastarųjų reformų paketas – žingsnis teigiama kryptimi, nors, TVF vertinimu, jos galėtų būti ir ambicingesnės.
Prognozuojama, kad trumpuoju laikotarpiu – 2018 m. – ekonomikos pakilimas Lietuvoje tęsis, bet bus sulėtintas išorinės paklausos. TVF prognozė – 3,2 proc. Vis tik infliacija turėtų sumažėti iki maždaug 2,4 proc. Kas dėl vidaus paklausos, manoma, kad ji šiemet sulėtės, tačiau tai bus subalansuota per didesnį ES fondų lėšų įsisavinimą. TVF patarimas – atliepti išorinius ir vidinius disbalansus ir siekti išlaikyti stabilumą, kad neiškiltų prieškriziniai sunkumai.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad yra nemažų rizikų dėl pensijų reformos. Siekiant aukštesnių pensijų, fiskalinis stabilumas vis tiek turi būti užtikrintas. Vyriausybė galėtų įvertinti galimybę dėl pensinio amžiaus ir gyvenimo trukmės susiejimą: pensijos galėtų kilti, bet kartu būtų susietos su pajamų apmokestinimu; kartu vertėtų stiprinti bazinės pensijos perskirstužymo komponentą. Aukštas dalyvavimas siūlomoje pensijų reformoje yra esminė reformos sėkmės sąlyga. Tai galėtų būti pasiekiama per privalomą įtraukimą. Dar svarbiau – jei norima, kad ši reforma būtų sėkminga, būtina paisekti platų politinį ir socialinį konsensusą. Kitaip gali būti neužtikrintas sistemos stabilumas ir nuspėjamumas, neužtikrintas aukštas dalyvavimas joje.
Mokesčių reformos kontekste, teikiami pasiūlymai sumažintų kliovimąsi darbo jėgos apmokestinimu, bet negeneruotų papildomų biudžeto pajamų ir nepadidintų Vyriausybės galimybės perskirstyti pajamų. Apskritai ši reformos susilaukė daug kritikos ir stipriai abejota, kiek realios naudos ji atneš. TVF ekspertai rekomendavo apsvarstyti kapitalo ir turto bei įmonių pelno apmokestinimą, siekiant didinti mokesčių progresyvumą ir padėti finansuoti tikslinę paramą.
TVF vertinimu, švietimo ir sveikatos apsaugos reformos yra teisingai nukreiptos, tačiau akcentuojama, kad didelės švietimo ir sveikatos sistemos lemia prastus rezultatus ir kvalifikacijos neatitikimus. Siūloma šių sektorių darbo užmokesčio didinimą sieti su sektorių reformų įgyvendinimu.
TVF nare Lietuva tapo 1992 m. Pradiniame bendradarbiavimo etape svarbiausia buvo galimybė pasinaudoti Fondo finansiniais ištekliais ir technine pagalba. Šiuo metu Lietuvos bendradarbiavimas su TVF pagrįstas ekonominėmis konsultacijomis, dalyvavimu pasaulinės ekonomikos, finansų rinkų raidos ir padarinių Lietuvai analizės procese bei taikant tarptautinius finansinės veiklos standartus. Šiuo metu TVF priklauso 189 šalys.
