Vasario 7 d. Taline įvyko susitikimas su Estijos transporto profsąjunga.
Šiame susitikime dalyvavo Estijos transporto profsąjungos pirmininkas Ullar Kallas, transporto profsąjungos teisininkė Lea Kurbel-Kalumers, Tartu transporto koordinatorius Arre Kubursepp, Estijos autoįmonių prezidentas Villem Tori. Lietuvos kelių ir autotransporto darbuotojų profsąjungų profsąjungos federacijos pirmininkas Bronius Bučelis, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos teisininkė Jovita Jančiauskienė, Lietuvos transporto darbuotojų federacijos pirmininkas Algirdas Markevičius ir jos koordinatorė Rasa Bielčiuvienė.
Svarbiausios susitikimo temos – Estijos transporto profsąjungos veiklos ir aktualijų pristatymas ir kolektyvinių tarifinių susitarimų ir jų taikymo transporto įmonėse situacija.
Estijos transporto profsąjungos pirmininkas U. Kallas informavo, kad atstovauja 2100 narių. Jiems priklauso: krovininio, keleivinio transporto vairuotojai, jūrininkai, geležinkelio darbuotojai. Visos kitos pirminės organizacijos priklauso Estijos centrinei profesinei sąjungai ir jungia apie 20 tūkst. narių.
Estijos transporto profsąjungoje autobusų vairuotojų amžius sudaro: 51-65 m. – 46 proc., iki 51 m. – 62 proc., 35-50 m. – 30 proc. ir iki 34 m. – 8 proc. Taigi, ir Estijoje viena iš problemų yra autobusų vairuotojų trukūmas – jaunimas nepageidauja dirbti šio darbo. Pastebėtina, kad autobusų parke autobusų vairuotojais dirba 87 proc. vyrų.
Nuo 1994 metų Estijos savivaldybės skelbdavo maršrutų konkursus dėl ko keleivinio transporto įmonės pralaimėdavo ir laimėdavo privatus transportas. Privatizavus autobusų parkus, profsąjungos toliau veikė ir, pasikeitus savininkui, kolektyvinės sutartys liko galioti.
Įmonėse veikiančios profesinės sąjungos nėra juridinis vienetas ir visos priklauso Estijos transporto profsąjungai. Įmonėse skiriami profsąjungų koordinatoriai, kurie tiesiogiai bendrauja su Estijos transporto profsąjungų valdyba.
Nuo 1991 metų pasirašoma šakinė kolektyvinė sutartis, kurią tvirtina Estijos socialinės apsaugos ministerija. 2016 m. pasirašyta šakinė kolektyvinė sutartis 3 metams, galiojanti visiems autobusų parkams.
Šakinėje kolektyvinėje sutartyje susitarta dėl dalykinių bei socialinių santykių darbe tarp asmenų, kurie užsiima keleivių pervežimu, ir Estijos transporto ir kelių darbuotojų profesinės sąjungos narių.
Pavyzdžiui, jeigu suminės darbo laiko apskaitos periodas yra iki 2 mėnesių, tai viršvalandžius darbuotojui moka pagal įstatymą. Jeigu apskaitos periodas yra 3-4 mėnesiai, darbuotojui moka už viršvalandžius 1,6 valandinio atlyginimo dydį. Susitarime nustatyti minimalaus atlyginimo dydžiai, už kuriuos darbdavys vairuotojui mažiau mokėti negali. 2017 m. tai buvo 855 eurų, 2018 m. bus 895 eurai ir 2019 m. – 945 eurų. Autobusų ir troleibusų vairuotojams yra nustatyti valandiniai tarifiniai atlyginimai: 2017 m. už valandą – 3,50 eurų, 2018 m. – 3,75 eurų, 2019 m.– 4,00 eurai. Pasirašius susitarimą, darbdaviai privalo laikytis sutartų sąlygų mokant vairuotojams ne mažesnius atlyginimus. Tuo metu kintamojo atlyginimų dydžiai nustatomi įmonėse kolektyvinėse sutartyse.
Beje, pasak U. Kallas, Estijos profsąjungų įstatyme nustatyta, kad, jeigu profesinė sąjunga atstovauja nuo 5 iki 100 narių, profsąjungos pirmininkui per savaitę suteikiamos 4 val., kurias apmoka darbdavys. Atstovaujant nuo 101 iki 300 narių, taip apmokama už 8 val. per savaitę, o atstovaujant nuo 301 iki 500 narių, apmokama už 16 val. per savaitę. Galiausiai atstovaujant profesinei sąjungai, turinčiai 500 ir daugiau narių, darbdavys profsąjungos pirmininkui moka vidutinį atlyginimą.
Susitikime pasisakė ir Estijos autoįmonių prezidentas Villem Tori. Anot jo, Estijos pramoninkai pritarė šiam šakiniam kolektyviniam susitarimui ir su Estijos transporto profsąjunga jis buvo pasirašytas 2016 m. rugsėjo 16 d.
Susitarime nustatyti minimalūs darbuotojų atlyginimai, kuriuos privalo mokėti darbdaviai, ir tai sudaro 40 proc. įmonių išlaidų. V. Tori teigė, jog Estijoje yra 3 darbdavių rūšys: moka „juodais“ pinigais, moka pagal pasirašytą kolektyvinį susitarimą ir moka didesnį atlyginimą negu numatyta šiame susitarime.
Anot jo, svarbiausia, kad politikai suprastų, jog dėl su Estijos transporto profsąjunga pasirašyto susitarimo pasikeis socialinė padėtis ir tą faktą, kad darbdavys yra socialiai atsakingas ne tik už įmonę, bet ir už darbuotojų socialinę padėtį. Jeigu nebūtų pasirašytas kolektyvinis susitarimas, kai kurie darbdaviai mokėtų vairuotojams tik 500 eurų, nes nuo 2018 m. sausio 1 d. nustatytas toks minimalus atlyginimas Estijoje. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos profesinių sąjungų atstovai taip pat yra įsitikinę, kad ir Lietuvoje turi dominuoti toks požiūris ir, pasirašant su profesinėms sąjungoms kolektyvinius šakinius susitarimus, turi būti mažinama darbuotojų atlyginimų atskirtis.
Kolegos Estijoje pabrėžė, kad maršrutų konkursai sunaikino savivaldybių keleivinio transporto sektorių. Taigi manome, kad nuo 1991 metų savivaldybės turėjo neskelbti maršrutų konkursų, nes įstatyme numatyta, kad savivaldybė gali jo ir neskelbti, kaip tai įvyko Taline.
Neseniai buvo pasirašyta viešųjų paslaugų sutartis 8 metams su „Liga transport“ su galimybe pratęsti dar 2 metams. Kiekvieną dieną į maršrutus išvažiuoja 260 autobusų ir Talino savivaldybė skelbė tik 3-5 proc. maršrutų konkursų privačiam transportui. Pasak estų, įmonėse dažnai susitikinėjama su darbdaviais ir profesinėmis sąjungomis, aptariant aktualias įmonių ir darbuotojų problemas. Dėl to jie laikosi nuomonės, kad, užsimezgus tikram socialiniam dialogui, su partneriais galima pakeisti požiūrį į darbuotojus ir taip gerinti jų situaciją, spręsti kylančias problemas.
Baigiantis susitikimui su Estijos transporto profesine sąjunga, sutarta, kad ateityje tęsime susitikimus su Baltijos ir Skandinavijos šalių profsąjungomis, skirtus socialiniam dialogui atstovaujamose šalyse aptarti.
Lietuvos kelių ir autotransporto darbuotojų profsąjungų profsąjungos federacijos informacija