LTPF: sprendimas reorganizuoti probacijos tarnybas nepagrįstas

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija (LTPF) pirmadienį raštu kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį dėl 2017 m. lapkričio 3 d. įregistruoto Teisingumo ministerijos parengto Vyriausybės nutarimo projekto „Dėl sutikimo reorganizuoti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių apygardų probacijos tarnybas“.
LTPF vertinimu, sprendimas reorganizuoti probacijos tarnybas, o kartu ir nutarimo projektas nepagrįsti.
Nurodoma, kad reorganizavimo tikslas – optimizuoti biudžetinių įstaigų valdymą, sumažinti jų skaičių, racionaliau naudoti valstybės biudžeto lėšas, materialinius ir finansinius išteklius, gerinti valstybės politikos įgyvendinimą probacijos ir bausmių vykdymo srityje.
1. Vis dėlto pažymėtina, kad profesinei sąjungai pateiktoje pažymoje bei profesinės sąjungos ir Teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamento atstovų susitikimuose kalbama priešingai. Pavyzdžiui, pažymoje nurodoma, kad, vertinant ekonominį efektą, ilgalaikėje perspektyvoje probacijos tarnybų centralizacijos sprendimas būtų naudingas visai bausmių vykdymo sistemai (tiesa, nenurodoma kuo galimai būtų naudingas). Trumpalaikėje perspektyvoje efekto išvis nebūtų, sąnaudos viršytų esamas. Diskusijų metu viešai deklaruojama, kad probacijos tarnybų reorganizacijos tikslas nėra ekonominis, t. y. nesiekiama sutaupyti lėšų ir jų nebus sutaupyta, nesiekiama racionaliau naudoti išteklių. Dėl to neaišku, kuo remiantis nutarimo projekte numatomas tikslas – racionaliau naudoti valstybės biudžeto lėšas, materialinius ir finansinius išteklius, bus pasiektas reorganizavus probacijos tarnybas.
2. Pirmiausia turi būti objektyviai įvertinta esama padėtis, numatytos pagrįstos priemonės tikslui pasiekti ir įvardintas laukiamas rezultatas. Šiai dienai profesinė sąjunga neturi jokių duomenų apie tai, kad esama probacijos tarnybų struktūra lemia neracionalų valstybės biudžeto lėšų, materialinių ir finansinių išteklių naudojimą. Priešingai, vadovaujantis statistiniais duomenimis bei auditų ataskaitomis, probacijų veikla vertinama gerai. Tai leidžia daryti išvadą, kad valstybės biudžeto lėšos naudojamos racionaliai.
3. Kartu neaišku, kaip probacijos tarnybų reorganizacija leis pasiekti tikslą – gerinti valstybės politikos įgyvendinimą probacijos ir bausmių vykdymo srityje. Informuojame, kad Kalėjimų departamente buvo sudaryta darbo grupė probacijos tarnybų funkcijų priežiūrai atlikti ir 2015-10-15 pateikė Apygardų probacijos tarnybų funkcijų peržiūros ataskaitą Nr. LV-3232, kurioje konstatuoti kardinaliai priešingi analizės rezultatai nei ketinama pasiekti reorganizacijos metu. Neaišku, kas probacijos tarnybose pasikeitė per dvejus metus, kad Kalėjimų departamento pozicija pasikeitė iš esmės. Minėtoje ataskaitoje analizuota ir užsienio praktika, ir esamas probacijos tarnybų efektyvumas bei jų veiklos rezultatai, logiškai vertintos centralizuotos įstaigos išlaikymo sąnaudos. O pažymoje nėra jokių, jau nekalbant apie objektyvius, duomenų ir skaičiavimų, nenurodyta, kokios priežastys iš esmės lemia centralizavimo poreikį ir kokiais rodikliais vadovaujantis tą poreikį apskritai galima vertinti, nėra duomenų apie probacijos tarnybų veiklos efektyvumo dinamiką nuo 2015 m. pabaigos, nėra paskaičiuotas numatomas centralizacijos efektyvumas. Nesuprantama, kuo grindžiamas ir kaip bus pasiektas reorganizacijos tikslas, susijęs su valstybės politiką probacijos srityje. Informuojame, kad šių metų Seimo pavasario sesijos pabaigoje Teisės ir teisėtvarkos komitete buvo surengtas Teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamento, profesinių sąjungų atstovų susitikimas. Tiek komiteto nariai, tiek komiteto posėdyje dalyvavusi Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja vieningai kalbėjo, kad esama bei planuojama situacija bausmių vykdymo sistemoje rodo būtinybę stiprinti probacijos tarnybas, jų veiklą ir pareigūnų teisinę padėtį. Tačiau panašu, kad reorganizacija siekiama visiškai kitų tikslų, nesusijusių su probacijos stiprinimu, pareigūnų darbo krūvio klausimu ir pareigūnų darbo užmokesčio klausimu. Siekiama administracinio pobūdžio pasikeitimų, kurie iš esmės nėra ir negali būti susiję su valstybės politika probacijos srityje. Atkreiptinas dėmesys, kad visoje bausmių vykdymo sistemoje pokyčiai prasideda nuo mažiausių įstaigų, kuriose bendrai yra apie 300 pareigybių, o administracijos funkcijas vykdančių darbuotojų pareigybių skaičius tesudaro 10 procentų visų probacijos tarnybose esamų pareigybių skaičiaus. Taigi yra tris kartus mažesnis už Vyriausybės siekiamą proporciją viešajame sektoriuje. Šiai dienai pagrindinės probacijos tarnybų problemos – pareigybių trūkumas, lemiantis darbo krūvį, ir nepatrauklios darbo sąlygos, lemiančios sunkumus užpildant esamas laisvas pareigybes. Įvertinus nutarimo projektą, nepanašu, kad probacijos tarnybų reorganizavimas iš esmės išspręstų bent vieną šių problemų ar turėtų įtakos valstybės politikai probacijos srityje.
4. Profesinės sąjungos duomenimis, probacijos tarnybų prižiūrimų asmenų skaičius probacijos tarnybose kasmet nuosekliai didėja, o įkalintų asmenų skaičius priešingai – nuosekliai mažėja. Atsižvelgiant į šių metų tendencijas, probacijos tarnybų priežiūroje esančių asmenų skaičius metų pabaigoje sieks beveik 10 000. Nuo 2012 metų iki 2017 metų priežiūros kaštai vienam įkalintam asmeniui per dieną nuo 13,39 eur. iki 21,96 eur. Probacijos tarnybų išlaidos vienam prižiūrimajam per dieną 2015 metais buvo 0,52 eur. o 2017 metų I pusmetį – 0,50 eur. Tikėtina, kad 2017 metų pabaigoje šis rodiklis bus dar mažesnis. Taigi, vieno asmens priežiūros kaštai probacijoje ir įkalinimo įstaigose skiriasi apie 40 kartų. O sprendimu reorganizuoti probacijos tarnybas siekiama tiesiog sumažinti biudžetinių įstaigų veiklą. Nei nutarimo projektas, nei pažyma neatskleidžia, kokie yra numatomi artimiausi valstybės politikos planai, susiję su įkalinimo įstaigose laikomų asmenų skaičiumi ir probacijos tarnybų priežiūroje būsiančių prižiūrimų asmenų skaičiumi. Probacijos tarnybų pareigybių skaičius sudaro mažiau nei 10 procentų visų Kalėjimų departamento pavaldume esančių įstaigų pareigybių skaičiaus ir užtikrina priežiūrą 9000 asmenų, t. y. apie 30 proc. daugiau nei yra įkalinimo įstaigose.
5. Pažymoje pateikiama ne tik probacijos tarnybų kaip vieno juridinio asmens struktūra, bet ir labai konkretūs padalinių darbuotojų pareigybių skaičiai. Kokiais faktiniais duomenimis, kokiomis metodikomis vadovaujantis buvo nustatytas konkretus darbuotojų pareigybių skaičiaus poreikis neaišku. Pažymoje nėra jokių duomenų apie darbuotojų, atliekančių administracines funkcijas, vykdomų bendrųjų funkcijų spektrą ir apimtis, taip pat bendrųjų funkcijų spektro ir apimties dinamiką jas centralizavus ir kartu apie 50 procentų sumažinus jas vykdančių darbuotojų skaičių. Užsimenama, kad vertinta galimybė perduoti šių funkcijų (ar jų dalies) vykdymą Kalėjimų departamentui, tačiau nedetalizuoti šio vertinimo rezultatai ir apimtys, nenurodyta, kokios konkrečios bendrosios funkcijos ir kokia apimtimi galėtų būti perduotos. Atsižvelgiant į šiai dienai egzistuojančią praktiką, neatmestina, kad bendrųjų funkcijų vykdymo našta būtų perkeliama probacijos tarnybų pareigūnams. Kartu pastebėtina, kad Teisingumo ministerija ar Kalėjimų departamentas nenurodo jokios Lietuvoje veikiančios įstaigos ar institucijos, kaip pavyzdžio, realiai funkcionuojančio su tokiu siūlomu bendru darbuotojų skaičiumi ir administracijos darbuotojų skaičiumi bei kartu veikiančia visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Diskutuotina, ar prieš reorganizuojant 300 pareigybių turinčias probacijos tarnybas, nereikėtų įvertinti, kiek bendrųjų funkcijų vykdančių darbuotojų yra, pavyzdžiui, Kauno tardymo izoliatoriuje ar Nepilnamečių tardymo izoliatoriuje, kuriuose atitinkamai dirba apie 200 darbuotojų, Šiaulių tardymo izoliatoriuje, kuriame dirba apie 250 darbuotojų, o centralizavimo naudą pagrįsti realiai funkcionuojančių įstaigų, veikiančių visoje Lietuvos teritorijoje, pavyzdžiu.
6. Visiškai nekalbama apie informacinių technologijų įdiegimą, kurios mažintų biurokratinio darbo naštą, leistų darbą atlikti elektroninėje erdvėje, mažintų popierinį darbą. Kartu pastebėtinas ir informacinių technologijų specialistų pareigybių nebuvimas centralizuotos institucijos struktūroje. Pažymėtina, kad reorganizavus probacijos tarnybas neabejotinai sustiprės bendradarbiavimo nuotoliniu būdu poreikis. Tačiau nekalbama, kokia yra dabartinė informacinių technologijų, įskaitant tiesioginėms funkcijoms vykdyti būtinas programas, būklė, nevertinama, ar apskritai probacijos funkcijas bei administracines funkcijas bus įmanoma vykdyti.
Vyriausybė visuomenei viešai paskalbė apie valstybės institucijų bendrųjų funkcijų konsolidavimą – perdavimą Nacionaliniam paslaugų centrui. Kiek žinoma, Teisingumo ministerija su jai pavaldžiomis įstaigomis dalyvautų antrame bendrųjų funkcijų konsolidavimo etape, kuris numatytas 2019 metais. Artėja 2018 metai, kurias Teisingumo ministerijos planais vyktų probacijos tarnybų reorganizacija, o iš karto po reorganizacijos (jei ji būtų įgyvendinta per vienerius metus) jau 2019 metais antrą kartą vyktų reorganizacija, konsoliduojant bendrąsias funkcijas Vyriausybės lygiu. Manytina, kad probacijos tarnybų reorganizacija būtent dabar yra nelogiška ir nepagrįsta, jei iš esmės bendrųjų funkcijų konsolidavimas numatytas valstybės mastu vienerių metų skirtumu.
Diskutuotina, ar tokiu būdu Teisingumo ministerija užtikrins darbuotojų, atitiksiančių reikalavimus ir priimsiančių sprendimą tęsti karjerą po reorganizacijos veiksiančioje Lietuvos probacijos tarnyboje, kai akivaizdu, kad darbuotojų darbo vieta bus garantuojama itin trumpam laikotarpiui, mažiau nei metams ar pusmečiui.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašome Jūsų iš esmės įvertinti Teisingumo ministerijos siūlomą probacijos tarnybų reorganizacijos pagrįstumą, motyvus ir šiuo metu esančią realią situaciją, statistinius duomenis, audito duomenis, išreikalauti iš Teisingumo ministerijos objektyvių duomenų, kurie pagrįstų reorganizacijos būtinumą bei nurodytų, kada ir ar apskritai bus pasiekti numatyti tikslai, įvertinti reorganizacijos būtinybę 2018 metais, t. y. prieš pat bendrųjų funkcijų konsolidavimą valstybės mastu, taip pat atsižvelgti į valstybės politiką probacijos ir bausmių vykdymo srityje, kiek tai susiję su įkalintų asmenų skaičiaus ir probacijos tarnybų prižiūrimų asmenų skaičiaus pasikeitimo tendencijomis ateityje, bei imtis veiksmų probacijos tarnybų stiprinimui iš esmės, o ne formaliam administracinių funkcijų peržiūrėjimui, kuris iki bendrųjų funkcijų konsolidavimo net neturės jokio ekonominio efekto, priešingai kelerius metus iš eilės apsunkins specialiųjų probacijos tarnybų funkcijų vykdymą. Prašome Jūsų nepritarti nutarimo projektui.