Praėjusios savaitės pabaigoje po penkias valandas (baigėsi po 20 val!) trukusių derybų metu švietimo profesinių sąjungų ir Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) derybininkai galų gale suderino visus ginčytinus švietimo šakos kolektyvinės sutarties punktus.
Mokytojų atstovai susitikimo pradžioje griežtai pareiškė, kad jie nesikels nuo derybų stalo, kol nebus sutarta dėl visų ginčytinų klausimų. Dabar jau sunku pasakyti kiek tokia kategoriška pozicija padėjo pasiekti rezultato, bet aišku viena – dar atidėjus galutinius susitarimus, tolesnis derybų procesas iš esmės netektų prasmės.
Neabejotinai didele dalimi prie sėkmingos pabaigos prisidėjo Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas prof. E. Jovaiša. Jis nors ir formaliai nedalyvavo derybose, tačiau savo taikliomis pastabomis padėjo šalims geriau išgirsti vienas kito argumentus ir neperžengti korektiško kalbėjimo ribų. Akivaizdu buvo ir tai, jog tiek ministrė J. Petrauskienė, tiek jos komandos žmonės irgi buvo pasiruošę siekti konstruktyvios derybų pabaigos.
Dar nesibaigus susitikimui, kai kurie ŠMM atstovai pastebėjo, jog derinama sutartis bus unikali Lietuvos socialinio dialogo istorijoje. Taip sakyti jiems leido sutarties turinys, kuriame buvo nemaža susitarimų pačiais aktualiausiais mokytojų, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų ir aukštosiose mokyklose bei mokslo institutuose dirbančių darbo, socialinių garantijų klausimais.
Iš tiesų, lyginant su keliomis kitų šakų kolektyvinėmis sutartimis, švietimiečių rengtame dokumente nėra įstatymus ar kitus teisės aktus dubliuojančių formuluočių. Tačiau, pažvelgus į susitarimų turinį, akį bado užrašytų formuluočių aptakumas. Iš vienos pusės tai galima paaiškinti tuo, jog sprendimų priėmimo bei atsakomybių sistema šalies švietimo sektoriuje yra daugiapakopė ir be galo paini. Vyriausybė ir ją atstovaujanti ŠMM yra tik viena jos grandžių, todėl ir deramasi buvo tik dėl to, kas yra jos kompetencijoje. Iš kitos pusės, gavusi Vyriausybės mandatą derėtis, ministrė J. Petrauskienė aiškiai nubrėžė raudonas ribas, kurių nebuvo galima jai peržengti. Visų pirma, tai konkrečių piniginių sumų įvardinimas dokumento tekste. Todėl belieka tikėtis, kad, priiminėdama konkrečius sprendimus dėl pedagogų atlyginimų dydžių ir jų mokėjimo sistemos, papildomų socialinių garantijų, jiems, šalies valdžia numatys ir reikiamas pinigų sumas. Tokiu būdu yra susitarta dėl etatinio mokytojų darbo apmokėjimo sistemos įvedimo per dvejus metus, dėl kasmetinio mokytojų, ikimokyklinio, priešmokyklinio, pagalbos mokiniui specialistų ir aukštųjų mokyklų bei mokslo tyrimo institutų darbuotojų atlyginimo peržiūrėjimo.
Visos aukščiau paminėtos priemonės vienaip ar kitaip bus įgyvendinus, tik atsižvelgiant į Vyriausybės programą ir šalies finansinę padėtį. Bet pro tankų “nulaižytų” frazių ir išlygų mišką aiškiai matosi keli laukiami rezultatai. Tai ir 1000 Eur vidutinė mokytojų (mokytojais pagal Švietimo įstatymą yra ir ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo pedagogai) alga 2020 metais. Tai ir iki ateinančių mokslo metų pradžios sukurtos teisines prielaidos ir jų įgyvendinimo mechanizmai, leidžiantys mokytojams mokyti kitus dalykus ir įgyti kitą pedagoginę specializaciją. Šis punktas labiausiai laukiamas mažesnėse provincijos mokyklose.
Vietą sutarties projekte rado ir kelis metus profesinių sąjungų teiktas pasiūlymas apie galimybes didelį pedagoginio darbo stažą turinčių (bet dar senatvės pensijos negaunančių) mokytojų galimybę išeiti iš švietimo sistemos, gaunant tam tikras išmokas. Savotiškai buvo atsižvelgta į Vyriausybės posėdyje, kuriame buvo svarstomas pirminis sutarties variantas, išsakytas pastabas, jog profesinės sąjungos prisiima mažai atsakomybės. ŠMM iniciatyva sutartyje atsirado punktai, numatantys abiejų šalių siekius siekti (!) gerėjančių mokinių rezultatų.
Pasak švietimo ir mokslo ministrės J. Petrauskienės, galutinis sutarties tekstas bus teikiamas tvirtinti Vyriausybei ateinančią savaitę ir po to, beliks atlikti malonų formalumą – sudėti šalių atstovų parašus po pirmąja Lietuvos istorijoje švietimo šakos kolektyvine sutartimi. Ši ceremonija žymės naujo etapo santykiuose tarp švietimo profesinių sąjungų ir ŠMM pradžią. Etapo, kurio metu reikės užtikrinti, jog sutarties būtų nuosekliai laikomasi. Ir tik tada galima bus kalbėti apie realų ir konstruktyvų socialinį dialogą šalies švietimo sistemoje.
Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius
