J. Jasiūnienė. Kad 4-oji pramonės revoliucija negilintų nelygybės

Pasaulyje vis didėja atotrūkis tarp 1 proc. pačių turtingiausių žmonių ir likusių planetos gyventojų. Maža to, 4-oji pramonės revoliucija gresia dar labiau pažeisti ir taip nesaugiai besijaučiančių darbuotojų interesus. Visa tai Didžiojo septyneto susitikime Italijoje darbo ministrams priminė ir reikalavimus įteikė tarptautinės profesinių sąjungų bendruomenės atstovai, – praneša Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacija.

Rugsėjo 29-spalio 1 d. Turine (Italija) susitiko G7 (Didžiojo septyneto) šalių (Italijos, Vokietijos, Prancūzijos, Anglijos, Japonijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų) darbo ir užimtumo ministrai, profesinių sąjungų bei kitų socialinių partnerių atstovai.

 

Sistema, sukurta patiems galingiausiems?

Susitikime buvo diskutuojama apie 4-ąją pramonės revoliuciją, ateities užimtumo politiką ir apie tai, kad vis didėja atotrūkis tarp 1 proc. pačių turtingiausių bei įtakingiausių pasaulio žmonių ir likusių planetos gyventojų.

Didžiojo septyneto šalių profesinių sąjungų atstovai pateikė ministrams savo siūlymus, kaip užtikrinti darbuotojų saugumą besikeičiančioje globalioje, skaitmenizavimo linkme sparčiai žengiančioje ekonomikoje, pabrėždami būtinybę teisingai perskirstyti verslo, ypač stambių korporacijų, pelną darbuotojams.

„Žmonės yra susirūpinę ir milijonai dirbančiųjų turi kasdien galvoti, kaip išgyventi. Jie žino, jog tarptautinės korporacijos turi didelę galią nustatant ekonomines taisykles, ir kad dabartinė ekonominė sistema veikia tam vienam procentui pačių galingiausiųjų“, – susitikime kalbėjo Tarptautinės profesinių sąjungų konfederacijos (ITUC) generalinė sekretorė Sharan Burrow.

 

Technologinės naujovės turi ir negatyviąją pusę 

Radikalūs pokyčiai ekonomikoje, vykstantys dėl skaitmenizacijos, demografinių pasikeitimų ir migracijos formuoja naują užimtumo ir darbo vietų struktūrą. Technologinė pažanga visuomenei suteikia milžinišką naudą, tačiau, kita vertus, turės ir neigiamų pasekmių užimtumui bei jo kokybei. Dar daugiau – tai gali tapti rimta nelygybės priežastimi, kai kalbame apie tokias pažeidžiamas visuomenės grupes, kaip moterys, regionų ir kaimų gyventojai, socialinėje atskirtyje esantys asmenys. Šiandien sunku patikėti, tačiau paskaičiuota, jog apie 50 proc. planetos gyventojų vis dar neturi prieigos prie interneto, tiek pat procentų darbo vietų perkeliama dėl automatizacijos ir dirbtinio intelekto panaudojimo (visų perkeliamų darbo vietų skaičių kontekste).

„Profesinės sąjungos visada buvo ir yra už technologinę pažangą, ir patys darbuotojai mano, jog naujosios technologijos ženkliai palengvins jų atliekamą darbą (ITUC atlikta apklausa rodo, jog taip mano 85 proc. dirbančiųjų). Žmonės neneigia, jog technologijos suteikia jiems galimybių, tačiau tuo pačiu nesijaučia visiškai saugūs dėl savo ateities. Manome, kad šiuos neišvengiamus pokyčius būtina valdyti, iš anksto numatant tam tikras taisykles bei programas“, – pažymėjo S. Burrow.

„Būtina užtikrinti sklandų perėjimą prie skaitmenizuotų darbo vietų ir kolektyvinėse sutartyse numatyti atlyginimų didėjimo galimybes. Verslo modeliai skaitmeninėje ekonomikoje pernelyg dažnai grindžiami nestandartinių sutarčių taikymu, dėl kurių darbuotojai tampa itin pažeidžiami. Didžiojo septyneto vadovai galėtų prisidėti pareikalaujant didelių korporacijų laikytis įsipareigojimų savo darbuotojams“, – teigė Tarptautinio ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Profesinių sąjungų komiteto vykdantysis sekretorius Pierre Habbard.

 

Profesinių sąjungų atstovai G7 šalių darbo ir užimtumo ministrams įteikė šiuos pagrindinius reikalavimus:

– nustatyti ir patvirtinti darbuotojų pereinamojo laikotarpio prie skaitmenizuotų darbo vietų principus;
– į socialinio dialogo klausimus įtraukti automatizavimo ir skaitmenizavimo įtaką užimtumui;
– užtikrinti pagrindines darbuotojų teises, įskaitant asociacijų laisvę ir teisę į kolektyvines derybas, taip pat orų atlyginimą ir socialinę apsaugą skaitmeninėje ekonomikoje;
– skatinti darbo vietų kūrimą, viešąsias ir privačias investicijas į ekologiškais ir darnos principais grindžiamą veiklą;
– sudaryti sąlygas moterims ir jaunimui visavertiškai dalyvauti darbo rinkoje;
– garantuoti galimybes mokytis visą gyvenimą;
– skatinti kokybišką gamybinę praktiką.

 

Parengė Jūratė Jasiūnienė/ Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacija

Šaltinis: ituc-csi.org

Pažeidžiamos Jūsų teisės darbe? Praneškite apie tai mums!