Šešios švietimo ir mokslo profesinės sąjungos Ministrui Pirmininkui įteikė reikalavimus

„Lietuvos ateitis yra mokytojų rankose“, – šią frazę kiekvienas politikas išmoksta kartoti pačioje savo karjeros pradžioje. O išmokęs – nuolat kartoja, deja, dažnai sunkiai suvokdamas tariamų žodžių prasmę. O mokytojai, nebūtų tokiais, jei nebūtų pasiruošę padėti sunkiai besimokantiems. Ir nesvarbu ar tai būtų pirmą kartą mokyklos slenkstį peržengęs pirmokas, ar solidžiu politiniu stažu besididžiuojantis politikas. Jau ne pirma politikų karta vargsta bergždžiai bandydami prisiminti savo įsipareigojimus. Tenka pripažinti, kad pirmieji šio negalavimo simptomai ima pasireikšti ir šiandien valdžioje esantiems. Ypač tai aktualu ministrų kabineto nariams, kurie savo veiklą grindžia Seimo patvirtinta Vyriausybės programa bei jos įgyvendinimo planu.

Mokytojų interesams atstovaujančios švietimo profesinės sąjungos, ne kartą nudegusios dėl politikų nenoro vykdyti savo įsipareigojimus, šį kartą pasiryžusios siekti, kad galų gale būtų pasirašyta švietimo šakos kolektyvinė sutartis, derybos dėl kurios vyksta jau daugiau nei dvejus metus. Jau praėjo ir rugsėjo 1 d., kurios proga Vyriausybės ministras pirmininkas Saulius Skvernelis skubino savo pavaldinę – švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę – pabaigti šį procesą. Deja, ministrė, neaiškindama priežasčių, daugiau nei trys savaitės suderintą su Finansų ministerija sutarties projekto tekstą slepia giliame stalčiuje. Matydamos tokį politikų neryžtingumą, sumišusį su nenoru prisiimti atsakomybę, visos šalies švietimo profesinės sąjungos – Lietuvos švietimo profesinė sąjunga, Lietuvos švietimo įstaigų profesinė sąjunga, Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga, Švietimo ir mokslo profesinė sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga ir Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinė sąjunga – rugsėjo 26 d. pateikė Vyriausybės vadovui ir švietimo ir mokslo ministrei reikalavimus iki 2017 m. spalio 1 d. pasirašyti tokios redakcijos švietimo šakos kolektyvinę  sutartį, dėl kurios buvo sutarta paskutiniame derybiniame susitikime birželio 27 d. Paskutinė sąlyga atsirado iš karčios patirties, kai pasibaigus profesinių sąjungų ir Švietimo ir mokslo ministerijos deryboms, nesiremdami jokiais teisiniais argumentais Finansų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valdininkai vetuoja vieną ar kitą punktą, taip nubraukdami derybininkų pastangas. Spalio 5 d., iki kurios reikalaujama sudėti parašus ant dokumento, irgi pasirinkta neatsitiktinai – po jos liks mažiau nei dvi savaitės numatyti reikalingas lėšas 2018 m. biudžeto projekte, iki projektui pasirodant Seime. Likę reikalavimai tiesiogiai susiję su konkrečiais kolektyvinės sutarties punktais, kurie daugeliu atvejų kartoja ir Vyriausybės programos įgyvendinimo planą.

Šiuo žingsniu švietimo profesinės siekia ne tik pagerinti situaciją švietimo sistemoje, bet ir prisidėti prie politinės kultūros ugdymo Lietuvoje.

Atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus, Vyriausybė per 10 darbo dienų nuo reikalavimų gavimo dienos privalo sušaukti šalių posėdį. Šalims nesusitarus profesinių sąjungų atstovai galės inicijuoti kolektyvinio ginčo dėl interesų pradžią.

Profesinių sąjungų reikalavimai