Seimas priėmė Darbo kodekso pakeitimus. Ką tai iš tiesų reiškia darbuotojams? Ar yra pagrindo manyti, kad dabar bus lengviau derėtis su darbdaviais dėl didesnių atlyginimų?

Šiandien „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ dalyvavę Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkas Artūras Černiauskas, politikas Tomas Tomilinas ir darbdavių atstovas Valdas Sutkus sutiko bent dėl vieno – žmogus turi pats aktyviai siekti geresnės ateities ir nesitikėti, kad kiti tai padarys už jį.

Vienas iš būdų – stoti į profesines sąjungas. Pavieniui siekti didesnių atlyginimų išliks sudėtinga.

„Žmonės, norintys didesnio atlyginimo, ypač jaunesni, dažnai tiesiog išeina dirbti kitur“, – konstatuoja A. Černiauskas.

LPSK pirmininkas atkreipė dėmesį, kad vienas iš didesnių laukiamų pokyčių – galimas santykių tarp socialinių partnerių pasikeitimas. Naujasis Darbo kodeksas suponuoja tokią situaciją, kad derybose tarp darbdavių ir darbuotojų valdžia dažnu atveju tampa nereikalinga. Kodėl? Todėl, kad įtvirtinamas požiūris, kad dėl daugumos dalykų darbdaviai ir darbuotojai gali susitarti teritoriniuose ar sektoriniuose susitarimuose, kitaip tariant, jei sėkmingai susitariama, DK nuostatos tampa neprivalomos.

Kaip tai veikia realybėje? Sakykime, darbuotojai sutinka, kad, darbdaviui padidinus atlyginimą, jų įspėjimo apie būsimą atleidimą terminas šiek tiek sutrumpės.

Vertėtų siekti sektorinių susitarimų, galiosiančių daug įmonių. Taip būtų ir visiems paprasčiau, ir darbuotojai turėtų didesnę derybinę galią. Pasak A. Černiausko, Lietuvoje dažnai matome labai panašias sektoriaus įmones, kuriose sąlygos stipriai skiriasi, pavyzdžiui, vienoje jų darbuotojai gali uždirbti kone dvigubai. Tai nėra teisinga. Jei būtų susiderėta sektoriaus lygmeniu, būtų galima įvesti tam tikrus bendrus reikalavimus, tarkime, kad atlyginimai nebūtų žemesni nei tam tikra suma.

„Tokie susitarimai dažni Skandinavijoje ir mes prie to po truputį einame“, – sako A. Černiauskas.

Kai darbuotojai vienijasi dėl bendrų tikslų, jų galimybės kur kas didesnės. Pavyzdžiui, kai darbuotojai reikalauja kelti atlyginimus, tradicinis darbdavio atsakymas būna „nėra pinigų“. Taigi, kai įsijungia profesinės sąjungos, situacija greitai paaiškėja. Jei tariamasi dėl didesnio darbo užmokesčio, nepriklausomi ekspertai atlieka konkrečios įmonės ekonominę analizę ir pamato realią jos padėtį (derybininkams reikia pateikti prašomus finansinius duomenis).

Pradėjus kalbėti skaičių kalba, viskas iškart tampa paprasčiau: tai greitai išsklaido ir nepasvertas darbuotojų iliuzijas, ir darbdavių kuriamas dūmų uždangas.

„Tiesą sakant, yra buvę net tokių atvejų, kad darbdaviai sutikdavo kelti darbo užmokestį, bet ekspertai, atlikę ekonominę analizę, perspėdavo, kad verčiau to nedaryti, nes įmonė po kokių metų susidurtų su rimtais finansiniais sunkumais.

„Juk darbuotojai irgi nėra suinteresuoti, kad dėl jų pakeltų atlyginimų po poros metų ta įmonė užsidarytų. Nepamirškime paprastos tiesos: darbuotojai ir darbdaviai turi būti partneriai – tada gali laimėti visi“, – akcentuoja LPSK pirmininkas.

Dar vienas svarbus aspektas – dėl naujajame DK stipriai liberalizuotos streikų procedūros, nedidelių vietinių streikų turėtų gerokai padaugėti. Tai gali tapti svariu svertu.

Deja, kol kas teismas gali sustabdyti streiką, bet profesinės sąjungos ateityje sieks, kad tai pasikeistų. T. y. kad teismai negalėtų streiko uždrausti, o tik spręstų, ar jis teisėtas, ar ne. Dabar pasitaiko absurdiškų atvejų, kai streikai nukeliami neadekvačiai ilgam laikui – net metams ar dvejiems.