Trišalė taryba baigė naujojo Darbo kodekso svarstymą. Dėl vieno svarbaus dalyko – darbo savaitės trukmės ir atostogų – susitarta. Tad Seimui patvirtinus nuo liepos 1 dienos atostogausime nebe 28 kalendorines, o 20 darbo dienų.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas sako, kad dėl atostogų buvo daug diskusijų. Lietuvoje nemažai žmonių atostogauja ne 28 kalendorines dienas, bet turi pailgintas ir papildomas atostogas. Pavyzdžiui, švietimo, medicinos įstaigų, pataisos namų darbuotojai.

„Premjeras siūlė visiems atostogas pailginti iki 22 darbo dienų, o dėl kitų atostogų tartis tik per kolektyvines sutartis“, – „Sekundei“ teigė A. Černiauskas.

Jo nuomone, taip viena ranka būtų duodama, kita atimama. Mat susitarti per kolektyvines sutartis gana sudėtinga. Be to, tai susiję su biudžetiniu sektoriumi, kur realiai net negalima tartis, nes reikalingi papildomi asignavimai. Galiausiai sutarta, kad bus 20 darbo dienų, o pailgintos atostogos, papildomos dienos už stažą bus nustatomos, kaip ir dabar, Vyriausybės nutarimu.

Naujasis Darbo kodeksas įsigalios pačiame atostogų įkarštyje – nuo liepos 1 dienos. Pasak A. Černiausko, tai neturėtų sukelti keblumų. Jeigu žmogus išeina atostogauti iki įsigaliojant kodeksui ir tęsia tas atostogas, kai jis įsigalioja, atostogos turėtų būti skaičiuojamos pagal dabar dar galiojančią tvarką.

„Jei atostogauti išėjo dviem savaitėms, tarkime, birželio 20 dieną, grįžta jau liepos mėnesį. Likusios 14 atostogų dienų vėliau perskaičiuojamos į darbo dienas taikant 0,7 koeficientą“, – aiškino A. Černiauskas.

Tokia pati nuostata bus taikoma ir nepanaudotoms atostogoms. Jos tiesiog bus perskaičiuotos iš kalendorinių į darbo dienas.

Dėmesys viršvalandžiams

Susitarta ir dėl darbo laiko apskaitos. Darbuotojai per savaitę negalės dirbti ilgiau nei 60 valandų, įskaitant papildomą darbą ir viršvalandžius.

A. Černiausko teigimu, šis laikas pailgėja, tačiau jei dirbama ne pagal suminę darbo laiko apskaitą, viršvalandžiai turės būti skaičiuojami kiekvieną savaitę. „Dabar, jeigu žmogus vieną savaitę dirbo 50, o kitą – 30 valandų, viršvalandžiai neskaičiuojami – išlyginama. Pagal naują tvarką, jeigu darbuotojas dirbo 50 valandų, darbdavys tą savaitę už 10 valandų turės sumokėti kaip už viršvalandžius, o kitą savaitę, jei dirbs 30 valandų, mokės tik už tiek valandų. Kiekvieną savaitę bus privaloma fiksuoti viršvalandžius ir už juos mokėti pusantro karto daugiau“, – pabrėžė profesinės sąjungos pirmininkas.

Jeigu darbuotojas dirba pagal suminę darbo laiko apskaitą, tada viršvalandžiai bus skaičiuojami apskaitinio laikotarpio pabaigoje, kuris maksimalus – iki trijų mėnesių. Dabar šis laikotarpis – keturi mėnesiai. Pasak A. Černiausko, maksimali savaitės trukmė truputį ilgėja: dabar yra 48 valandos, bus 52, neskaitant budėjimų – tada gali būti 60 valandų. Čia taip pat nustatytas išlyginamasis laikas. Per apskaitinį laikotarpį darbuotojas negali dirbti vidutiniškai ilgiau kaip 48 valandas per savaitę. Tarkime, jei vieną savaitę dirbs 52 valandas, kitą turės dirbti trumpiau. „Maksimali trukmė pailginta, bet palikta vidutinė tokia pat, kaip dabar – 48 valandos per savaitę, o darbo laiko norma lieka tokia pati – 40 valandų“, – kalbėjo A. Černiauskas.

Jo manymu, tokia tvarka leis aiškiau apskaičiuoti, kiek darbuotojas tikrai dirbo viršvalandžių, ir jam turės būti sumokėta. Anot pirmininko, dabar šalyje dirbama ilgai, bet viršvalandžių niekas nenori mokėti.

Pasak A. Černiausko, dabar nėra darbo laiko ribojimo per savaitę iki 60 valandų. Pagal dabartinius įstatymus, turint dvi darbo sutartis, galima dirbti 72 valandas per savaitę. Darbdaviai motyvavo, kad neleidžiama darbuotojams ilgiau dirbti ir užsidirbti, nes maksimali darbo savaitės trukmė apribojama iki 60 valandų.

Užmokesčio mažinti negalės

Bus ir daugiau naujovių. Dabar darbuotojas gali išeiti iš darbo ir gauti išeitinę kompensaciją tik tada, kai keičiamos būtinosios papildomos sąlygos, o pagal naująjį Darbo kodeksą – kai keičiamos būtinosios papildomos ir darbo sutarties sąlygos.

Sakykime, jeigu pakeistas darbo laiko režimas. Pavyzdžiui, darbuotojas dirba nuo 8 iki 17 valandos, bet darbdavys sumano padaryti pamaininį darbą, o tai netinka darbuotojui. Taigi jis galės reikalauti būti atleistas išmokant visas priklausančias kompensacijas.

„Dar viena ganėtinai griežta nuostata atsiranda, kad darbuotojo darbo užmokestis negali būti mažinamas ir dėl to darbdavys negali jo atleisti iš darbo“, – pabrėžė pirmininkas.

Naujame kodekse turės būti aiškiai apibrėžiama darbo vieta – konkretus adresas. Kitaip tariant, jei žmogus dirba filiale, turės būti nurodomas jo adresas, o ne centrinės būstinės, kaip ir nebus galima nurodyti darbo vietos visos Lietuvos.

„Turės būti nurodytas adresas, kur dirba. Pavyzdžiui, žmogus dirba Vilniuje, Justiniškių gatvėje, ir darbdavys perkelia į Kalvarijų gatvę, jeigu darbuotojas nesutinka, tai gali būti pagrindas išeiti iš darbo ir gauti priklausančias kompensacijas“, – sako A. Černiauskas.

Nuo liepos turėtų atsirasti ir daugiau darbuotojams palankių sprendimų. Pavyzdžiui, nedarbo draudimo išmoką bedarbiai gautų 9 mėnesius, keičiamas ir reikalingas tam darbo stažas.

 

Šis D. Savickienės straipsnis publikuotas naujienų portale “Sekundė”. Jį galite perskaityti čia.