Spalio 18 d., antradienį, Liuksemburge į posėdį renkasi Europos užsienio reikalų taryba, kuri turės priimti sprendimus dėl prieštaringai vertinamos Europos Sąjungos ir Kanados laisvosios prekybos sutarties (CETA). Nevyriausybinės vartotojų ir darbuotojų, žemdirbių ir aplinkosaugininkų organizacijos, kritikuojančios šią sutartį dėl nuolaidžiavimo korporacijoms ir viešojo intereso išdavystės, CETA laiko Trojos arkliu, atversiančiu kelią kitam – Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimui (TTIP).
Oficialioji Lietuva besąlygiškai palaiko abiejų sutarčių pasirašymą, ET posėdyje jai atstovaus užsienio reikalų viceministras Raimundas Karbolis. Tuo metu savaitgalį visoje Europoje vėl vyko protesto akcijos prieš CETA ir TTIP. O štai vieno Belgijos regiono – Valonijos – parlamentas spalio 14 d. nubalsavo prieš CETA pasirašymą. Nors Belgijos valdžia palaiko susitarimą, tačiau reikia, kad tam neprieštarautų nė vienas iš septynių šalies regionų.
Valonijos vadovas Paul Magnette įsitikinęs, jog federalinei valdžiai oponuojanti regiono pozicija sutrukdys Belgijai pritarti CETA sutarčiai spalio 18 d.
Šeštadienį Varšuvoje, Paryžiuje ir Madride įvyko tūkstantinės protesto akcijos, kuriomis žmonės ragino savo Vyriausybes atmesti prekybos sutartis su Kanada (CETA) ir JAV (TTIP). Rugsėjo 17 d. vien Vokietijoje į gatves išėjo 320 tūkst. protestuotojų, rugsėjo 20 d. protesto akciją Briuselyje surengė ir Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC).
Prieš CETA ir TTIP pasisako ir Lietuvos profesinės sąjungos.
CETA kertasi su teisinės valstybės principais
Europos piliečių iniciatyva prieš CETA ir TTIP surinko virš 3,5 mln. parašų, o spalio 17 d. publikavo teisines išvadas dėl investicijų apsaugos mechanizmo, numatyto sutartyse CETA ir TTIP, kurias pasirašė 101 teisės profesorius iš 24 Europos šalių. Vienas jų – prof. dr. Danielius Serapinas iš Mykolo Romerio universiteto.
Investicijų apsaugos bei investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo mechanizmai – bene labiausiai kritikuojami CETA ir TTIP aspektai. Šios sistemos investuotojams suteikia teisę pareikšti ieškinį ES ar jos valstybei privačiame tribunole, jei jie mano turėsiantys nuostolių dėl esamų ar kuriamų visuomenės gerovę užtikrinančių nuostatų.
Minėto pareiškimo tikslas – informuoti už ES sprendimus atsakingus asmenis, kad didelė dalis teisinės bendruomenės mano, jog investuotojų apsaugos mechanizmai susitarimuose yra labai problemiški ir nesuderinami su teisinės valstybės principais. Pareiškimo pristatymas anglų kalba.
Kai kurie EP nariai netiki CETA nauda
Oficialiai nepritarimą CETA išreiškė ir 17 Europos Pralamento narių. Jie klausia CETA šalininkų, kurie teigia, jog susitarimas „pakels standartus“ ir „sukurs darbo vietų“, kodėl toks progresyvus dokumentas kuriamas ir dėl jo deramasi buvo slaptai? Eiliniai parlamentarai tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu nebuvo įtraukti į diskusijas, o viešai apie Europos Komisijos įgaliojimus derėtis pranešta tik tuomet, kai sutarties projektas jau buvo sudarytas.
Be to, jeigu CETA yra „pažangus susitarimas“, tai kodėl jo rėmėjai taip bijo demokratijos? – klausia sutartį kritikuojantys EP nariai. Kadangi sutartį turės patvirtinti nacionaliniai ir regioniniai parlamentai, 90 proc. susitarimo nuostatų („tik ES kompetencijos ribose“) įsigalios dar iki balsavimų parlamentuose. Ir net jeigu viena ar kelios šalys atmes susitarimą, jo „laikinasis taikymas“ užtikrins sutarties galiojimą „tik ES“ klausimais.
17 Europos Pralamento narių, pasirašiusių minėtą pareiškimą, priklauso trims politinėms grupėms, Lietuvos atstovų tarp jų, deja, nėra.
Spalio 18 d. ES užsienio reikalų taryba turės priimti sprendimus dėl CETA sutarties pasirašymo ir laikino jos taikymo. Aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame Briuselis gali pasirašyti sandorį,planuojamas Kanados sostinėje Otavoje spalio 27 d. Kad sutartis būtų ratifikuota, ji turi būti pasirašyta visų 28 ES bloko narių ir patvirtinta nacionaliniuose parlamentuose.
Tuo metu Lietuviškasis europiečių inciatyvos „Prieš TTIP ir CETA“ judėjimas informuoja, jog spalio 17 d. Briuselyje prasideda pilietinio veiksmo savaitė, skirta priminti Europos institucijoms, kad egzistuoja ir piliečių balsas ir valia.
„Profsąjungų naujienos“ informacija. Originalų straipsnį galite rasti čia.
