Šiandien technologinė revoliucija yra viena iš karščiausiai aptarinėjamų temų politikoje, ekonomikoje ir versle. Politikus glumina, kaip tam ruoštis, ekonomistai svarsto apie didžiulį produktyvumo pakilimą ir ateities darbą, o verslo lyderiai galvoja, kaip pasinaudoti naujomis galimybėmis. Neginčytinai daugelyje sričių patiriame didelio masto pokyčius, todėl reikalingas strategijų adaptavimas.
Per pastaruosius dvejus metus daug dirbau prie šios temos – tiek politinių tyrimų srityje, tiek praktinio taikymo lauke. Priėjau prie stebinančio pastebėjimo: per dažnai laikomasi nuomonės, kad tai, kas technologiškai įmanoma, ims ir iš karto tiesiogiai paveiks kasdienį gyvenimą pilna jėga.
Trūksta analizės, kokiais būdais technologinis progresas pasireiškia realiame gyvenime. Tai yra svarbus trūkumas. Prieš pervertinant savo organizacijos poziciją naujajame skaitmeniniame pasaulyje, būtina suprasti, kaip technologinės galimybės iš tiesų veikia jūsų organizaciją ir jos aplinką. Išskiriu penkis filtrus, kurie apriboja naujų technologijų poveikį.
Visų pirma yra etinis filtras. Jis varžo arba nustato darbotvarkę dėl to, ką galima daryti. Tiesa, tai ne taip stipriai veikia skaitmenines technologijas ir yra aktualiau tokioms sritims kaip biotechnologijos. Mano nuomone, ne viskas, kas yra įmanoma technologiškai, bus išpildyta vien jau dėl etikos dilemų. Tikslios to ribos priklausys nuo politinių procesų, be to, skirtingose valstybėse dėl to susiformuoja skirtinga teisinė aplinka.
Antrasis filtras – socialinis. Socialinis pasipriešinimas technologijų sąlygotiems pokyčiams nėra naujas dalykas ir tikriausiai ateityje reikšis tik stipriau. Ypač tose srityse, kuriose šitai matoma kaip grėsmė žmonių darbo vietoms. Nuo XIX a. luditų Anglijoje iki dabartinių protestų, šis filtras veda arba prie atidėto naujovių įgyvendinimo, arba kitokio teisinio reguliavimo. Priešinimasis „Uber“ – vienas naujų tokių pavyzdžių. Jis parodė, kaip skirtingai galima tvarkytis su jautriu klausimu. Jei paskambinsi „Uber“ Majamyje, JAV, gausi privatų vairuotoją; jei paskambinsi „Uber“ Londone, Didžiojoje Britanijoje, tavęs atvažiuos privatus ar samdomas vairuojas su licencija, na, o Berlyne, Vokietijoje, tave paims įprastas licencijuotas taksistas su įprastais taksi įkainiais. Vadinasi, socialiniai konfliktai ir būdai, kaip pasirenkama juos išspręsti, daro tiesioginę įtaką naujovių taikymui.
Trečiasis filtras – bendrovių valdymo. Yra daug tyrimų dėl skirtingų bendrovių valdymo modelių. Dažnai matomas kontrastas tarp angliškojo-amerikietiškojo modelio, besikoncentruojančio į vertę akcininkams, ir europietiškųjų modelių, kurie dėmesį kreipia į platesnę grupę suinteresuotųjų. Pirmasis modelis pasižymi tuo, kad prioritetą teikia trumpalaikiams finansiniams tikslams, kai tuo metu antrasis laikosi vidutinio ar ilgo laikotarpio siekių bei priimant sprendimus įtraukia platesnį interesų spektrą. Skirtingos sprendimų priėmimo procedūros turėtų privesti prie kitokių technologijų taikymo pasekmių.
Ketvirtasis – teisėtumo filtras. Jis taip pat atskiria tai, kas įmanoma ir kas bus realiai taikoma pasaulyje. Užtenka pagalvoti apie save vairuojančias kompanijos „Google“ kuriamas mašinas. Žiūrint grynai iš techninės pusės, dauguma problemų išspręstos, tačiau mažai tikėtina, kad netrukus stebėsime tokius automobilius keliuose šalia savęs. Taip nebus jau vien dėl to, kad nėra sukurto teisinio reglamentavimo, kuris išaiškintų pagrindines su šia naujove susijusias problemas, tarkime, dėl atsakomybės įvykus eismo įvykiui.
Paskutinysis yra produktyvumo filtras. Iš esmės tai reiškia, kad dalies naujų technologijų pritaikymas neturėtų didelio efekto didinant darbo produktyvumą. Produktyvumo butelio kaklelis gali būti visai dėl kitų aspektų arba ribinių pajamų mažinimas reikš, jog bus palyginti mažas realus paslaugų ar produktų kokybės pagerėjimas.
Tai veda prie svarbios išvados: technologinė revoliucija neabejotinai teikia didžiulių galimybių, bet būtina detaliai suvokti jėgas, kurios apsprendžia, kaip tai mus paveiks iš tiesų. Ar nauja technologija turės esminį poveikį didinant produktyvumą? Ar jos pritaikymas sukels socialinį konfliktą ir kokį? Kokia teisine logika ji bus reguliuojama? Vadinasi, svarbu suprasti šiuos penkis aspektus ir ką jie reiškia konkrečiose situacijose. Kitaip esminiai strateginiai sprendimai gali būti paremti klaidingomis prielaidomis.
* Parengta pagal „LSE Business Review“ informaciją. Originalų M. Henningo straipsnį galite rasti čia (angliškai).
** Dr. Henningas Meyeris yra sociologas ir viešosios politikos analitikas Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokykloje. Taip pat jis yra leidinio „Social Europe“ vyriausiasis redaktorius bei aktyvus įvairių Europos leidinių bendradarbis.
