Pasiekimai, iškovoti svarstant Darbo kodekso projektą

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas baigė svarstyti naujojo Darbo kodekso (DK) projektą, kuris Seime turėtų būti svarstomas pavasario sesijoje. Nors pirminis projekto variantas buvo kritikuojamas už per didelį liberalumą, LPSK pastangomis nemažai projekto straipsnių tapo socialiai atsakingesniais, nors yra likę straipsnių, dėl kurių profesinės sąjungos kategoriškai nesutinka. Pateikiame pirmuosius 5 reikšmingus sprendimus, kurie buvo priimti komitete:

  1. Palikti „mamadieniai“ ir „tėvadieniai“. Darbuotojams, auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 12 metų, suteikiamos dvi poilsio dienos per mėn., o auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų arba du vaikus iki 12 metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėn. Už šias dienas darbuotojui bus mokamas vidutinis jo darbo užmokestis. Taigi tėvams paliekama galimybė rūpintis savo vaikais kaip ir anksčiau. Mokslininkų parengtame pirminiame projekte tokio punkto nebuvo.

 

  1. Sutarta, kad darbuotojams, kurie yra profesinių sąjungų nariai, suteikiamos ne mažiau kaip penkios darbo dienos per metus, skirtos mokymui ir švietimui. Ne mažiau kaip už dvi iš jų mokamas vidutinis darbo užmokestis. Dabar galiojančiame kodekse to visai nebuvo numatoma.

 

  1. Į Kodekso projektą įtrauktas punktas, jog darbdaviui uždelsus atsiskaityti už kasmetines atostogas, laikotarpis, kurį buvo delsta atsiskaityti, pridedamas prie kitų kasmetinių atostogų. Ši nuostata taikoma, jeigu darbuotojas pateikė prašymą per pirmas tris darbo dienas po kasmetinių atostogų. Mokslininkų siūlomame variante už šių pinigų neišmokėjimą nebuvo numatytos sankcijos.

 

  1. Iš Kodekso projekto išbrauktas punktas, leidžiantis darbo sutaryje nukrypti nuo Kodekse ar kitose darbo teisės normose numatytų imperatyvių taisyklių. Ginčai dėl tokių susitarimų teisėtumo būtų buvę nagrinėjami bendra darbo ginčų nagrinėjama tvarka.

 

  1. Mokslininkų siūlomame variante buvo įrašytas punktas, jog apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą privaloma pranešti „Sodrai“ prieš vieną valandą iki numatytos darbo pradžios. Šis terminas dabartiniame projekte pakeistas į vieną darbo dieną. Taip pat papildyta, jog toks reikalavimas netaikomas, jei į darbą priimamo asmens darbo sutartyje nurodyta darbo vieta yra ne Lietuvoje ir jam taikomi ne Lietuvos teisės aktai socialinio draudimo srityje.

 

LPSK pirmininkas Artūras Černiauskas dėl svarstomo DK projekto buvo nusiteikęs optimistiškai: „Nesame naivūs ir puikiai suprantame politikų norą rūpintis šalies ūkiu ir jo raida, tačiau manome, jog tam trukdo ne Darbo kodeksas, o labai nelanksti mokesčių sistema. Vis dėlto, džiugina faktas, jog dėl didelės dalies svarstomų straipsnių pavyko pasiekti palankesnių sąlygų. Dabartinis Darbo kodekso projektas yra socialiai atsakingesnis už pirminį mokslininkų pateiktą variantą, kuriam turėjome daug pastabų. Su nekantrumu laukiame projekto svarstymų Seime ir tikimės, jog parlamentarams užteks ryžto ginti dirbančiuosius ne tik kalbomis“, – teigė A. Černiauskas.

Naujasis Darbo kodekso projektas Seime užregistruotas 2015 m. birželio 12 d. Jį sudaro 264 straipsniai. LPSK dalyvavo visuose projekto svarstymuose, atstovaudama dirbančiųjų interesus. Profesinės sąjungos ir toliau aktyviai palaikys darbuotojų poziciją svarstant DK projektą Seime.

LPSK informacija

Pažeidžiamos Jūsų teisės darbe? Praneškite apie tai mums!