Pradedame naują rubriką, kurioje aprašysime, kaip keistųsi dirbančiųjų situacija priėmus naująjį Darbo kodekso (DK) projektą. Atskleisime, kaip pasikeis dirbančiųjų gyvenimas, pasikeitus teisės aktams, reglamentuojantiems darbo santykius.
Mokslininkų paruoštame ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete svarstomame Darbo kodekso projekte siūloma, jog darbuotojai, netyčia padarę turtinę žalą darbdaviui, turėtų padengti visus tiesioginius nuostolius bei negautas pajamas. Kaip tai atrodytų realiame gyvenime?
Šiandien aptarsime materialinės žalos klausimą, aprašydami realybėje galinčią pasitaikyti situaciją.
Vieniša mama, gyvenanti Vilniuje, augina 9 metų sūnų. Moteris dirba įmonėje, gaminančioje automobilių dalis. Ji uždirba 600 eurų per mėnesį, sumokėjus darbo mokesčius, lieka apie 450 eurų.
Bedirbdama ji netyčia sugadina brangias darbo stakles, kurių vertė – apie 10 tūkstančių eurų. Deja, tačiau staklės sugadintos nepataisomai. Ką tai reiškia vienišai mamai? Ji turės padengti visą darbdaviui padarytą žalą.
Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, už darbuotojo padarytą žalą iš motinos būtų išskaičiuojami 3 darbo užmokesčiai – šiuo atveju tai būtų 1800 eurų.
Pagal siūlomą naujajį Darbo kodekso projektą iš žalos kaltininko galėtų būti išskaičiuota visa suma (šiuo atveju 10 tūkst. eurų) padarytai žalai padengti, jei tokį sprendimą priimtų Darbo ginčų komisija.
Kaip pasikeistų motinos ir sūnaus gyvenimas, gavus tokio dydžio akmenį po kaklu? Mama ilgam pamirš, ką reiškia kokybiškų maisto produktų pirkimas, jau nekalbant apie skanėstus savo vieninteliam sūnui.
Vasarą, kai kiti vaikai stovyklauja ar keliauja po šalies bei užsienio miestus, šis sūnus šilčiausius metų mėnesius leidžia ant asfalto kieme. Lankomą šokių būrelį teks mesti, nes mama nebeišgalės už jį sumokėti.
Rugsėjį vaikas pradės naujus mokslo metus – akivaizdu, jog motinai trūks lėšų viskam: sąsiuviniams, pratyboms, kitoms kanceliarinėms priemonėms.
Ar mes tikrai pasiryžę dėl vienos žmogiškos klaidos žlugdyti žmonių gyvenimus?
LPSK informacija
