Darbo kodeksas: arba šį rudenį, arba tik po metų kitų

Publikuota: „Verslo žinios“, 2015-08-13 06:00 Autorius: Stasys Gudavičius

Vyriausybė neslepia optimistinės vilties, kad Seimas jau šį spalį patvirtins naująjį Darbo kodeksą, jis turėtų įsigalioti kitąmet. Tokie planai įrašyti į Vyriausybės parengtą parlamento rudens sesijai teikiamų kelių šimtų įstatymų projektų sąrašą.

Rugsėjo 10 d. prasidedančiai sesijai ministrų kabinetas planuoja pateikti beveik pusę tūkstančio įstatymų projektų. Daugiau kaip šimtas jų yra pagrindiniai, likę – lydimieji.

Prie svarbiausių teisės aktų, kuriuos šiemet rudenį turėtų priimti Seimas, Vyriausybė priskiria naują socialinį modelį, nustatantį liberalesnius darbo santykius, socialinės sistemos reformą ir kitų metų biudžetą.

Socialinį modelį sudaro apie 40 įstatymų projektų, svarbiausias jų – naujas Darbo kodeksas, dėl kurio verda nemenkos diskusijos visuomenėje ir tarp socialinių partnerių. Vyriausybė dar birželį patvirtino socialinio modelio projektus ir atidavė juos Seimui, tačiau pavasario sesijoje, pasibaigusioje paskutinėmis birželio dienomis, jų nespėta pristatyti parlamentarams. Tai planuojama padaryti pirmosiomis rudens sesijos dienomis.

Premjeras Algirdas Butkevičius yra sakęs, kad naująjį Darbo kodeksą reikėtų priimti šiemet spalį. Tokie planai įrašyti ir į Vyriausybės nutarimą dėl Seimo rudens sesijos darbų programos.

Bet nestinga abejojančių, ar per palyginti trumpą laiką – vos kelias savaites sesijos pradžioje – bus suspėta išnagrinėti visą didžiulės apimties Darbo kodeksą ir priimti visus nesutarimų keliančius jo straipsnius. VŽ jau rašė, kad ekspertai prognozuoja, jog socialinis modelis Seime gali įstrigti gal net porai metų.

Nespinduliuojame didelio optimizmo dėl to, kad Darbo kodeksą bus spėta priimti per rudenį, dar iki intensyvios kitų metų Seimo rinkimų kampanijos. Telieka tikėtis, kad klystame“, – dar birželio pabaigoje VŽ yra sakęs Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas.

Jis taip pat spėjo, kad per svarstymą Seime socialinis modelis „gali būti apipešiotas, paliekant jame tik neesminius pokyčius, išbraukant nepopuliarias, gilesnes ir esmingesnes reformas“.

Pasigedo dialogo

Valdančiosios koalicijos atstovai irgi nėra vieningi dėl socialinio modelio ir ne visada sutinka su premjero optimizmu dėl jo priėmimo jau spalį.

Rugsėjį numatomi daugiatūkstantiniai protestai Vilniuje prieš socialinį modelį. Gali būti, kad tai turės įtakos Seime jį svarstantiems politikams. Laikausi nuomonės, kad valdžia turi įsiklausyti į socialinių partnerių reikalavimus. Matyt, vis dėlto šiek tiek paskubėta rengiant ir pateikiant socialinį modelį, nes neišgirstos visos abejonės, nerasta kompromisų visais nesutarimų keliančiais klausimais“, – VŽ sakė socialdemokratas Algirdas Sysas, Seimo vicepirmininkas.

Neatmetama, kad jeigu naujojo Darbo kodekso nebus suspėta priimti šį rudenį, jis bus atidėtas iki kito Seimo darbo pradžios, tai yra bent iki 2017-ųjų.

Kitas svarbus projektas, kuris bus svarstomas Seime šį rudenį, – kitų metų biudžeto projektas. Jis parlamentą pasieks spalį, o Seimo turėtų būti priimtas lapkričio pabaigoje arba gruodžio pradžioje. Vyriausybė neplanuoja su biudžetu siūlyti kokių nors esminių mokesčių pakeitimų, bet planuoja nuo kitų metų pradžios iki 350 Eur padidinti minimalų mėnesinį atlyginimą, taip pat nustatyti naujus kriterijus, kuriais vadovaujantis savivaldybėms bus paliekama gyventojų pajamų mokesčio dalis.

Priima tik mažą dalį projektų

Nutarimus dėl artėjančios Seimo rudens sesijos darbų programos Vyriausybė svarstys viename artimiausių posėdžių. Kaip VŽ jau pranešė, į preliminarų visų 14-os ministerijų parengtą darbų sąrašą buvo įtraukti 459 teisės aktų projektai.

Vyriausybės kanceliarijos pareigūnai siūlo bent šiek tiek patrumpinti šį pernelyg ilgą darbų sąrašą ir atkreipia dėmesį, kad per mažiau nei keturis darbo mėnesius plenarinėje sesijoje Seimas tikrai nespės apsvarstyti ir priimti visų siūlomų projektų, tuo labiau kad kai kurie jų – itin sudėtingi ir didelės apimties.

Primenama statistika – pernai rudenį Seimas priėmė tik 263 Vyriausybės pasiūlytus įstatymų projektus, tai yra dvigubai mažiau, nei numatoma siūlyti netrukus prasidedančiai sesijai. Šiemet kovą–birželį vykusioje pavasario sesijoje buvo priimti tik 174 Vyriausybės pateikti teisės aktai, taigi maždaug trigubai mažiau, nei planuojama pasiūlyti rugsėjo 10-ąją prasidedančiai rudens sesijai.

„Vyriausybė Seimo rudens sesijai žada siūlyti 459 teisės aktų projektus (iš jų – 118 yra pagrindiniai teisės aktai), tai yra 2 ar 3 kartus daugiau, nei Seimas paprastai priima. Įvertinant tai, kyla nemenka rizika, kad Seimas rudens sesijoje nepriims didelės dalies Vyriausybės siūlomų projektų“, – rašoma Vyriausybės kanceliarijos pastabose.

Vyriausybės posėdyje siūloma ne tik kritiškiau įvertinti visą rudens sesijai teikiamų projektų sąrašą, pabandyti jį sutrumpinti, bet ir išskirti valstybei, verslui ir visai visuomenei svarbiausius, neatidėliotinus projektus.

Pagal Konstituciją Seimo rudens sesija prasideda rugsėjo 10 d. ir trunka iki gruodžio 23 d. Reikalui esant, ji gali būti pratęsta.

Svarbiausi Vyriausybės siūlomi teisės aktai Seimo rudens sesijai:
• Darbo kodeksas – lankstesnių darbo santykių įteisinimas;
• Valstybinio socialinio draudimo įstatymas – socialinio draudimo sistemos reforma;
• Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas – valstybinių pensijų sistemos pertvarka;
• Biudžetai – 2016 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas, „Sodros“ biudžetas, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas;
• Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimas – Konstitucinio Teismo sprendimo dėl savivaldybėms tenkančios gyventojų pajamų mokesčio dalies įgyvendinimas;
• Valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo pakeitimas – privatizavimo lėšų konsolidavimas į valstybės biudžetą;
• Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymas – apriboti galimybę atsiskaityti grynaisiais pinigais, kai sandorio vertė viršija 5.000 Eur;
• Mokesčių administravimo įstatymo pataisos – mokesčių administravimo sistemos griežtinimas;
• Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisos – sąlygų sumokėti vienu nurodymu keletą mokesčių sudarymas;
• Oro uostų koncesijos įstatymas – Lietuvos oro uostų infrastruktūros ir paslaugų plėtros koncesijos įteisinimas;
• Viešųjų pirkimų įstatymas – perkančiųjų organizacijų skatinimas daugiau dėmesio skirti ne tik perkamo objekto kainai, bet ir ekonominiams, aplinkosaugos, socialinių inovacijų aspektams, perėjimas prie elektroninio komunikavimo atliekant viešuosius pirkimus;
• Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo pakeitimai – verslo aplinkos gerinimas, nustatant metiniame pranešime reikalaujamą atskleisti informaciją;
• Pelno mokesčio įstatymo pakeitimas – platesnis mokesčio lengvatų taikymas laisvosioms ekonominėms zonoms, steigiant bendruosius paslaugų centrus;
• Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pataisos – poveikio aplinkai vertinimo procedūrų supaprastinimas ūkio subjektams, siekiantiems tirti ir naudoti išsklaidytųjų angliavandenilių išteklius;
• Nutarimas dėl teismų reorganizavimo – apygardų ir apylinkių teismų sujungimas;
• Farmacijos įstatymo pataisos – elektroninio recepto išrašymo įteisinimas;
• Rinkimų ir Referendumų įstatymų pataisos – elektroninio balsavimo įteisinimas;
• Paramos mirties atveju įstatymo pakeitimai – valstybės finansinės paramos užsienyje mirusių ar žuvusių Lietuvos piliečių palaikams parvežti į Lietuvą skyrimo pagrindai;
• Miškų įstatymo pataisos – miškų urėdijų valdymo pertvarka;
• Alkoholio kontrolės įstatymo pataisa – alkoholio reklamos ribojimas;
• Visuomenės informavimo įstatymo pataisos – minimalių reklamos televizijoje taisyklių ir standartų nustatymas;
• Švietimo įstatymo pataisos – priešmokyklinio ugdymo įteisinimas;
• Prezidento valstybinės rentos įstatymo pataisa – prezidento sutuoktinio teisės gauti našlių rentą panaikinimas.

Šaltinis: Vyriausybės kanceliarija